Baltijos šalių ūkių nemokumo mažinimo aspektus, restruktūrizuojant kreditus, prof. I. Jakušonoka pristatė LŽŪU vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje apskaitos ir finansų mokslo ir studijų problemoms ir perspektyvoms.
Išanalizavusi trijų šalių ūkių rodiklius, viešnia teigia, kad atlyginimai žemės ūkyje mažiausi Lietuvoje (didžiausi - Estijoje), o prasčiausia situacija yra Latvijos žemės ūkyje, nes jį slegia didžiausios skolos.
Latvijoje 2004-2008 metais labai augo visų ūkio subjektų, tarp jų ir žemės ūkio sektoriaus, kreditai. Bendra šalies ūkio pasiskolintų lėšų suma išaugo per tuos 5 metus išaugo 5 kartus. Tiesa, Latvijos žemdirbių kreditai sudaro tik 4,5 proc. visų šalies ūkio kreditų. Šalį ištikus krizei, normalių atsiskaitymų lygis valstybės ūkyje krito iki 74 proc., o žemės ūkyje jis 10 proc. aukštesnis.
Yra keletas priežasčių, kodėl Latvijos kaimas prasiskolino mažiau negu šalies ūkis. Anot I. Jakušonokos, ūkininkai skolinasi atsargiau, nes, kitaip uždarosios akcinės bendrovės, jie rizikuoja visu savo turtu.
Šiuo metu bankai dėl žemdirbių skolų turi kur kas mažiau rūpesčių negu dėl kitų ūkio subjektų. Kaimui tenka tik 6 proc. skolininkų, kurių atsiskaitymai vėluoja 6 mėnesius, o pagrindiniai skolininkai - iš kitų ūkio sektorių, taip pat fiziniai asmenys, ėmę vartojimo kreditus.
I. Jakušonoka paminėjo dar keletą svarbių aplinkybių, turinčių įtakos šiandienos situacijai. Visų pirma tai, kad ¾ visų žemdirbių kreditų tenka valstybiniam Hipotekos ir žemės ūkio bankui. Antra, bankai smulkiems žemdirbiams skolino nenoriai, todėl didelių skolų jie neturi. Didžiausios skolos slegia stambiausius rinkos dalyvius.
Norėdamas palengvinti kreditorinių įsiskolinimų naštą, Hipotekos ir žemės ūkio bankas sutiko restruktūrizuoti skolas: skolų grąžinimą išdėstė ilgesniam laikui, palūkanų normą įšaldė. Po metų restruktūrizavimo planai peržiūrimi ir priimami nauji sprendimai. Laikas parodė, kad toks būdas yra efektyviausias: jis užtikrina skolų grąžinimą ir nesužlugdo žemdirbio.
„Kiti bankai laikėsi kitos taktikos ir pasekmės buvo labai skaudžios. Visą šalis išgyveno stebėdama vieno stambaus ūkio žlugimą: sumažėjus pajamoms ir nebeišgalint grąžinti paskolų, vos prieš ES lėšomis metus statytą fermą bankas atsiėmė už skolas, o visus joje laikytus galvijus išskerdė. Tikiu, kad buvo žmogiškesnė išeitis", - pasakojo I. Jakušonoka.
Atlikti tyrimai rodo, kad Latvijos ūkio subjektai yra labiausiai prasiskolinę iš trijų Baltijos šalių: Latvijoje įsiskolinimo santykis su nuosavom lėšoms sudaro 54 proc., Lietuvoje - 43, Estijoje - 20 procentų. Labiausiai prasiskolinęs yra Latvijos centrinis regionas, kuriame sutelkta didžioji dalis žemės ūkio gamybos, įsikūrę didžiausi ūkiai - jų kreditai viršija nuosavą kapitalą vidutiniškai 2 kartus.
Ūkiams labiausiai trūksta apyvartinių lėšų. Latvijos vyriausybė šiuo klausimu paramos nežada, priešingai paramą žadama mažinti. Kol kas žemdirbius dar gelbsti ES parama.
LŽŪU vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje pranešimus skaitė Ukrainos, Estijos, kitų šalių mokslininkai. Ši konferencija vyko jau septintą kartą.
