Sostinės centre kilo jau 11 gaisrų
Į Vilniaus apygardos prokuratūros sudarytą tyrimo grupę įtraukti ne tik miesto bei apygardos prokurorai, bet ir Vilniaus policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos, priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai. R.Jancevičiaus teigimu, sausio 9-21 dienomis Šnipiškėse jau kilo 10 gaisrų, todėl buvo nuspręsta, kad visų gaisrų tyrimui vadovaus ir jį organizuos Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
Degančių namų vien sekmadienį ugniagesiams į Krokuvos gatvę teko važiuoti net 4 kartus - iš pradžių liepsnojo negyvenamieji namai, vėliau ugnis siautėjo šalia esančiuose mediniuose sandėliukuose. Apleistuose namuose, kuriuose nėra net elektros, pastaruoju metu niekas negyveno.
Dar kartą gaisras Krokuvos gatvėje kilo pirmadienį popiet. Šiame name siautėjančios ugnies gaisrininkai net du kartus važiavo gesinti sekmadienį.
R.Jancevičius neslėpė, kad padažnėję gaisrai pareigūnams kelia didelį nerimą. Tačiau, prokuroro teigimu, yra didelis skirtumas tarp šiais ir praėjusiais metais kilusių gaisrų Šnipiškėse. „Anksčiau namai degdavo su žmonėmis – taip buvo siekiama, kad jie kuo greičiau atlaisvintų patalpas, - pastebėjo Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas. – Šiandien dega pastatai, kurie jau seniai neturi gyventojų. Jeigu tie pastatai yra parduoti, išmainyti, matau tik vienintelį kelią užkirsti kelią gaisrams – leisti vykdyti statybas. Tada tikrai gaisrai baigtųsi“.
Padegimai turėtų būti išaiškinti per mėnesį
Pasak R.Jancevičiaus, gaisrus šalia naujosios Vilniaus miesto savivaldybės tirianti tyrimo grupė „dirba kryptinai, yra nustatytas tam tikrų įtariamųjų žmonių ratas“. „Blogiausia, kad policininkai ir prokurorai turi kautis su pasekmėmis, bet ne su priežastimis, nes būtent jas reikia šalinti, - pastebi vyriausiasis prokuroras. – O priežastis gali šalinti tik Vilniaus miesto savivaldybė, kuri sprendžia, leisti ar neleisti statyti Šnipiškėse. Savivaldybė nei pernai, nei šiemet neištyrė tų padeginėjimų, ir dabar turbūt neištirs“.
Vilniaus savivaldybė pernai skelbė, kad neišduos leidimų projektuoti naujus pastatus tose vietose, kur sudegė mediniai statiniai. Pradėti naujų namų statybas valdininkai žadėjo leista tik tuomet, kai baigsis ikiteisminis tyrimas dėl jų padegimo. „Jeigu savivaldybė priėmė kolegialų sprendimą, jis yra teisėtas, tačiau - ar „pamatuotas“?“ – svarstė prokuratūros vadovas.
Jis tikisi, kad namų padeginėjimai Šnipiškėse turėtų būti išaiškinti per mėnesį.
A.Zuokas: pareigūnai tik konstatuoja padegimų faktus
Tuo tarpu Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas savo interneto tinklalapyje piktinasi teisėsaugos pareigūnų nerangumu. Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas tvirtina, kad pareigūnų darbas nesiskiria nuo praėjusių metų, kai taip pat Šnipiškėse siautėjo padegėjai.
„Kaip ir tuomet, taip ir dabar didelės teisėsaugos pajėgos tik konstatuoja padegimų faktus, bet taip ir neranda kaltininkų ir užsakovų. Tiesa, pora asmenų buvo sulaikyti, bet vargu, ar jie buvo pagrindiniai gaisrų istorijos veikėjai“, - Vilniaus meras rašo, kad dar 2005 metų gruodžio mėnesį jis pasiekė, jog būtų ribojamos galimybės vystyti teritoriją, kurioje užfiksuoti tyčiniai gaisrai.
„Praėjo daugiau nei metai, ir padeginėjimai atsinaujino, nes bausmė, pasirodo, išvengiama. Taip ir norisi paklausti, ar dar gali mūsų policija, prokuratūra ir teismai iki galo atlikti savo darbus, ar gali tik stebėti ir tirti iki begalybės?“ – savo internetiniame tinklalapyje karčių žodžių pareigūnams negailėjo A.Zuokas.
R.Jancevičius: pareigūnai nedirba nuo rinkimų iki rinkimų
„Merui artėja rinkimai, pareigūnai nedirba nuo rinkimų iki rinkimų - mes dirbame nuo nusikaltimo padarymo iki išaiškinimo, - į mero kritiką atkirto R.Jancevičius. – Praėjusiais metais gaisrai buvo liovęsi, kadangi buvo nustatyti asmenys ir priežastys. Jeigu savivaldybė nori prokuratūrą įsukti į politines diskusijas, galiu užtikrinti – į jas mes nesivelsime. Mes esame truputį protingesni už politikus, nes mąstome prieš dirbdami, o jie nemąsto prieš kalbėdami“.
Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas nepatvirtino praėjusią savaitę spaudoje skelbtos informacijos, esą su padegimais Vilniaus centre gali būti susijusi nekilnojamojo turto bendrovė „Imobiliar“.
„Mūsų bendrovė neturi sąsajų su šiais gaisrais, nes Šnipiškėse mes net neturėjome planų užsiimti kokia nors veikla“, - „Imobiliar“ rinkodaros ir pardavimų direktorė Svetlana Kavina pabrėžė, kad bendrovė neturi jokių sklypų šiame rajone.
Nuo teismo pasislėpė vienas padegėjų
DELFI primena, kad pernai Vilniuje buvo padegtas 31 apleistas namas. Yra versijų, kad gaisrai kyla nuo benamių pamirštų užgesinti laužų ar numestų nuorūkų, tačiau vietiniai gyventojai neabejoja, kad tai - tyčiniai padegimai.
Dėl padegimų sostinėje Vilniaus apygardos prokuratūra į teismą perdavė dvi baudžiamąsias bylas. Viena jų dar net nepradėta nagrinėti iš esmės, nes nuo pareigūnų pasislėpė vienas kaltinamasis – pastovios gyvenamosios vietos neturintis 29 metų vilnietis Tomas Bartašius. Be jo kaltinamųjų suole taip pat sėdi teisę studijuojantis, tačiau jau kartą baudžiamuoju įsakymu baustas nekilnojamojo turto bendrovės „Lintanas“ 28 metų vadybininkas Andžejus Žeimo bei niekur nedirbantis Vidmantas Jankauskas.
Kaltinamajame akte teigiama, kad A.Žeimo ir T.Bartašius galėjo padegti vieną V.Grybo gatvėje esantį medinį namą. Vėliau, kai nusikaltimas išaiškėjo, kaltinamieji darė poveikį liudytojams – siekė, kad neišaiškėtų tiesa.
Teisme turėtų būti apklaustas ir bendrovės „Lintanas“, kuri esą galėjo būti susijusi su padegimais, direktorius Gediminas Gabrielaitis. Anksčiau jis yra teigęs, kad jo bendrovės darbuotojams yra grasinta, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Namai degė ir Antakalnyje
V.Grybo gatvėje praėjusį rudenį buvo padegti trys mediniai namai, kurių gyventojai jau iškeldinti. Vienas namas beveik sudegė, kituose dviejuose stiprus gaisras įsiplieksti nespėjo. Šiek tiek apdegė jų vidus. Šiuos namus yra įsigijusi viena statybų bendrovė.
Vienas kaltinamųjų A.Žeimo už grotų yra praleidęs du mėnesius. Buvo įtariama, kad bendrovė susijusi su padegimais Šnipiškėse, kur iš gyventojų supirkinėjami seni namai.
A.Žeimo pavardė minima ir kitoje byloje – neseniai už padegimą kalėjimo išvengusios Dianos Andrejevos sugyventinis tikino, kad nekilnojamojo turto bendrovės vadybininkas jo prašė pasikalbėti su nuomojamojo buto šeimininkais, ar šie nesutiktų parduoti namo. Už tai esą A.Žeimo nuomininkams pažadėjo nupirkti kambarį bendrabutyje.
Namo sieną padegusią 20 metų vilnietę teismas pripažino kalta sugadinus svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.