Sekmadienį, apie 6 val. ryto, šalia Klaipėdos esančiame Žardės kaime trūkus vamzdžiui į aplinką išsiliejo nuotekos. Ant pievos iš po žemių galėjo išsiveržti apie 3000 kubinių metrų nuotekų, kurios vėliau pasiekė netoliese tekantį Smiltelės upelį, o juo – Kuršių marias.
Iš pradžių plūstančios nuotekos rinktos rezervuaruose, tačiau jiems prisipildžius, apie antrą valandą popiet nevalytos nuotekos pradėtos leisti į marias ir ten plūsta iki šiol.
Kol bus likviduota avarija, visos Klaipėdos miesto nuotekos nevalytos bus leidžiamos tiesiai į Kuršių marias.
Kaip DELFI teigė Valstybinės Aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, kol kas neaišku, kiek nuotekų pateks į aplinką ir kokia bus žala aplinkai. Ji paaiškės, kai bus žinomas į marias išleistų nevalytų nuotekų kiekis.
Anot G. Markausko, neaišku, kada avarija bus likviduota – šiuo metu atkasamas trūkęs vamzdis, bus dirbama per naktį. Panašiais atvejais katastrofos likvidavimo darbai užtrunka 12-14 valandų.
Akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ direktorius Leonas Makūnas teigė, kad avarijos likvidavimo darbai bus komplikuoti ir gali trukti net pusantros paros.
„Padėtį komplikuoja tai, kad avarijos vietoje nuotekos susikaupė ant pievos, ten yra didžiulė bala. Ir prieš pradedant tikruosius vamzdžio atkasimo ir taisymo darbus reikia visą tą skystį nusiurbti. Tik kai bus nusausinta vieta, prasidės tikri vamzdžio atkasimo ir taisymo darbai. Visi tvarkymo darbai gali trukti parą, gal pusantros“ – pasakojo L. Makūnas. Anot jo, per parą į marias galima išleisti 25000 – 30000 kubinių metrų nevalytų nuotekų.
Klaipėdiečiai raginami stengtis naudoti kuo mažiau vandens, kad būtų kuo mažiau nuotekų.
Per daugiau nei ketvirčio amžiaus senumo liniją į valymo įrenginius prateka apie 95 procentus visų uostamiesčio nutekamųjų vandenų. Iki avarijos pusė linijos trasos jau buvo spėta pakeisti nauja.
Ši ekologinė katastrofa – ne pirmoji šį pavasarį pamaryje. Kovo pradžioje Šilutės rajone pralaužus bendrovei „Grabupėliai“ priklausančio kiaulidžių komplekso srutų nusodinimo saugyklą bei įgriuvus apsauginiam pylimui, išsiliejusios srutos ne tik užnuodijo gruntą, daubas bei kanalus, bet ir pasiekė už dviejų kilometrų nuo nelaimės vietos tekantį Šyšos upelį.
Upelio pakrantes jau kitądien nuklojo nugaišusios žuvys. Tuomet į aplinką išsiliejo daugiau nei 21 tūkstantis kubinių metrų srutų, Šilutės rajone buvo paskelbta ypatinga ekologinė situacija.