Nuo šių metų sausio iki 20 procentų šoktelėjęs akcizas stipriesiems gėrimams turėjo valstybei atnešti papildomus 150 milijonų litų. Tačiau atsitiko priešingai: dėl padidėjusių akcizų alkoholio pardavimai krito net 15 procentų. Gal tai rodo mažėjantį alkoholio vartojimą? Deja, taip nėra, tik persiskirstė legali ir šešėlinė rinka. Pernai Lietuvoje užregistruota 483 apsinuodijimo alkoholiu atvejai ir jų vis daugėja.
Per metus išgeriame panašiai kaip latviai, estai, ukrainiečiai ir baltarusiai – etilo alkoholio suvartojimo kiekis per metus vienam šių šalių gyventojui siekia 14 litrų, užpernai buvo 12. Naujausiais duomenimis, pagal suvartojamo alkoholio kiekį Europoje esame įtraukti į didžiausios rizikos šalių grupę.
Brangstant alkoholiui, žmonės vis dažniau susigundo naminuke ar pilstuku, kuris dažniausiai būna gaminamas skiedžiant techninį spiritą. Kai jis būna per daug prisodrintas kvapiųjų medžiagų ir dažais, „gamintojai“ į ruošiamą gėrimą kliūsteli chloro, skaidrinančio skystį, ir acto, naikinančio chloro kvapą.
Ar tai tik nemalonios asociacijos, ar grėsmė sveikatai ir net gyvybei?
Nuo surogatų galima ir numirti
Kauno medicinos universiteto Nefrologijos klinikos gydytojas klinikinis toksikologas Algirdas Stonys VL sakė, kad kiekvieno alkoholiu apsinuodijusio paciento pirmiausia klausia, ką šis gėrė (aišku, jeigu pacientas ne komos būsenos). „Labiausiai bijome, kad gerto alkoholio sudėtyje nebūtų metinolio ar dar baisiau – etilengliukolio, – sakė gydytojas. – Apsinuodijus šiomis medžiagomis dažniausiai ištinka mirtis.“
Žmogus gali apsinuodyti ir etilo alkoholiu (geru maistiniu alkoholiu), jei išgers per daug. Tačiau etilo alkoholis organizme skyla į mažiau kenksmingas medžiagas nei metilo alkoholis ar etilengliukolis, kurio yra antifrizo sudėtyje. Paprasčiau sakant, jei gersite legaliose prekybos vietose parduodamą gerą degtinę, poveikis sveikatai bus mažesnis. Tačiau geriant pilstuką, kuris skiestas metilo alkoholiu, organizme susidaro medžiagos, pažeidžiančios nervus, inkstus. Nuo ilgesnio vartojimo galima apakti. Jeigu pilstukas gaminamas iš antifrizo, gali atsitikti dar blogiau – ištikti ūmus inkstų nepakankamumas. Tai kenksmingiausia mūsų organizmui medžiaga. Antifrizas – salstelėjęs spalvotas skystis, todėl dažniausiai dar pridėjus dažų ar uogienės pilstomas į likerio butelius.
Metilo alkoholis gaminamas oficialiai, jo gamybą Lietuvoje dar žadama padidinti (iš jo ketinama gaminti biokurą), o tai gąsdina medikus – gali padaugėti ir iš jo gaminamo pilstuko. Medikas prisiminė, kad būtent nuo metinolio prieš porą metų Latvijoje, pasienyje su Rusija, išmirė pusė kaimo. O prieš kelerius metus Estijoje pilstukas su metinoliu nusinešė 63 žmonių gyvybes. Galbūt mediciniškai tam tikra prasme mažiau kenksmingas yra izopropanolis, kurio yra langų valiklio sudėtyje. Išgėrus iš jo skiesto pilstuko iš karto gali ir nieko neatsitikti, tačiau ilgalaikis vartojimas pirmiausia veikia kepenis, inkstus.
„Žmonės dažnai klausia, kaip atskirti, ar degtinę geri, ar pilstuką, – pasakojo A.Stonys. – Pilstukas, ypač iš metanolio, paprastai turi labai aitrų, nosį riečiantį kvapą. Nuo jo greičiau apgirstama, kūnas jaučia sunkumą, jau geriant degina burną.“ Pasak A.Stonio, į pilstuką dedamos įvairios priemaišos – chloras, actas, dichlofosas – išskirtinį poveikį turi tik ilgiau pavartojus. Tačiau, pasak mediko, niekada nereikia užmiršti svarbiausio dalyko: geriant bet kokį alkoholį, negrįžtamai atrofuojasi smegenų ląstelės, prarandamas intelektas.
Ūmių psichozių daugėja
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Ūmių alkoholinių psichozių skyriaus vedėjo gydytojo Stepono Pukelio teigimu, į šią ligoninę patenka vis jaunesni žmonės. „Psichoze susergama antrojoje alkoholizmo stadijoje, – VL sakė S.Pukelis. – Anksčiau tai buvo vyresnių žmonių liga, dabar susergama ir dvidešimties.“
Pasak mediko, labai svarbu, kada žmogus pradeda vartoti alkoholį: „Kuo jaunesnis, tuo anksčiau gali atbėgti „balti arkliai“. Deja, Blaivybės metų idėja yra tik popieriuje. Nei kaime, nei mieste alkoholizmas šiais metais nemažėjo, o baltųjų karštinių daugėjo.“
Psichozė paprastai atsiranda ne gėrimo metu, o maždaug antrą trečią dieną po jo. Pirmieji simptomai – nemiga, drebulys, nerimas. Paskui gali atsirasti haliucinacijos, žmogus ima kalbėtis su savimi, mojuoja rankomis, nes jam atrodo, kad yra puolamas, kad kažkas laužiasi į jo namus.
Kad Lietuva neprasigertų
Tikėtis, kad situacija Lietuvoje ateinančiais metais pagerės, yra daugiau nei beviltiška. Kažin ar ką nors pakeistų dėl didesnių akcizų pabrangę gėrimai ar apribotas prekybos laikas. Atsivėrus Šengeno erdvei, pasienyje išnyko muitinė, pasienio kontrolė, prekių judėjimas tapo visiškai laisvas. Į Lietuvą dalis denatūruoto spirito, iš kurio dažniausiai ir gaminamas pilstukas, atkeliauja legaliai, dažniausiai iš Lenkijos, jis čia įvežamas chemijos prekių gamybai. Tikėtis, kad geriate gerą pilstuką, neverta, nes denatūrato tiesiog neįmanoma visiškai išgryninti.
Policijos pareigūnų teigimu, išaiškinti ir sunaikinti smulkius pilstuko prekybos taškus nėra labai sunku, tačiau už šį nusižengimą dažniausiai galima taikyti ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę (priklauso nuo kiekio). O baudas prekeiviams naudingiau sumokėti nei uždaryti savo verslą. Pavyzdžiui, Kaune viena pilstuko pardavėja jau yra sumokėjusi apie 60 tūkstančių litų baudų, bet tai jos nesudrausmina.
Nuo 2009 m. sausio 1 d.:
• Asmenys iki 18 metų negalės ne tik vartoti, bet ir turėti alkoholinių gėrimų. Jei jaunuolis nuo 16 iki 18 metų viešoje vietoje pasirodys girtas arba geriantis alkoholinius gėrimus, grės bauda nuo 50 iki 100 litų, per metus įkliuvus antrąkart – nuo 150 iki 300 litų. Vien svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, turėjimas jiems užtrauks baudą nuo 30 iki 50 litų. Asmenys iki 16 metų, kurie įklius vartojantys arba turintys alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, tėvams užtrauks baudą nuo 50 iki 100 litų.
• Draudžiama vartoti, laikyti ir gabenti automobilių salonuose alkoholinius gėrimus atidarytose pakuotėse.
• Prekiauti alkoholiniais gėrimais bus draudžiama nuo 22 iki 8 valandos mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus).Viešojo maitinimo įstaigos galės ir toliau prekiauti alkoholiu net ir po 22 valandos. Rugsėjo 1-ąją bus draudžiama prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos vietose. Bus leista prekiauti tik viešojo maitinimo įstaigose.
• Nuo kitų metų taip pat bus panaikinta išimtis, leidžianti alkoholiniais gėrimais prekiauti aukštosiose mokyklose.
• Masiniuose renginiuose ir mugėse numatyta leisti prekiauti natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etiloalkoholio koncentracija neviršija 6 procentų, parodose – 13 procentų.
• Seimo nutarimu, nebus prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir Seimo restorane bei kavinėse.
Komentaras
Renatas Požėla, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas
Prie kaimo girdymo pilstuku mažinimo greičiausiai neprisidės ir ekonominė krizė. Per šių metų devynis mėnesius, palyginti su praėjusiais, policijos sulaikyto pilstuko kiekis išaugo 3,5 karto.
Policija analizuoja padėtį ir šiuo metu rengia visą paketą pasiūlymų, kaip būtų galima efektyviau kovoti su šia problema. Jeigu į šiuos pasiūlymus bus atsižvelgta, netrukus gali tekti atsakyti ne tik pilstuko pardavėjams, bet ir pirkėjams. Be to, bus siūloma palengvinti pareigūnų patekimą į butą (dabar tam reikia sankcijos). Gali būti susiaurinta riba tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės. O svarbiausia, kad kovojant su šiomis blogybėmis, nuošalyje neliktų pačios gyventojų bendruomenės.