Klientas staiga sumanė išvykti
Praėjusį ketvirtadienį į šildymo santechnikos firmą „Celsis“ kreipėsi santechnikos darbus atliekančios uždaros akcinės bendrovės „Vansa“ atstovu prisistatęs vyras ir pareiškė norą pirkti beveik 20 tūkst. litų kainuojantį „Junkers“ šilumos siurblį. Abi šios firmos bendradarbiauja, tad prašymas nepasirodė įtartinas. Buvo parengtas komercinis pasiūlymas bei sutarta kaina.
Netrukus klientas persiuntė padaryto banko pavedimo kopiją bei atsiuntė vairuotoją su įgaliojimu prekę paimti. Tačiau „Celsis“ darbuotojas prekės neatidavė, kadangi norėjo sulaukti tikro pavedimo.
Vėliau pirkėjas į įmonę skambino net 4 kartus, klausdamas, ar negalėtų atsiimti prekės. Išgirdęs, kad „Celsis“ darbuotojo darbo diena jau baigiasi ir jis nebespės pamatyti, ar atėjo pinigai, žmogus pareiškė, kad tuomet siurblio jam nebereikia – esą žmogus, kuriam jis buvo perkamas, išvyksta į užsienį, todėl susigrąžins pinigus.
Kaip vėliau paaiškėjo, pavedime ir įgaliojime nurodytos pavardės – išgalvotos, antspaudai, nors atrodo labai tikroviškai, yra taip pat padirbti. Po šio įvykio „Vansa“ išplatino informaciją, kad firmos vardu naudojasi sukčiai, todėl paragino aklai nepasitikėti pavedimų kopijomis.
Taip pat apgauti sukčiai bandė firmą „Naujos idėjos“ , tačiau pastarosios darbuotojai buvo itin atsargūs ir pirmiausiai paskambino į pačią bendrovę „Vansa“. Čia jie sužinojo, kad prisistatęs asmuo nėra bendrovės darbuotojas.
Patikėjo sukurtu įvaizdžiu
Tuo tarpu Kaune įsikūrusios firmos „EKOkodas“ direktorius Vilius Liutkevičius, praėjusį penktadienį jis sukčiams apie 22 tūkst. litų kainuojantį šilumos siurblį atidavė.
„Atvykęs vadybininkas, prisistatęs „Vansos“ atstovu, atrodė labai įtikinamai. Jis teigė, kad klientas pageidauja, jog siurblys būtų montuojamas savaitgalį, todėl prašė neatidėti pirkimo sandorio pirmadieniui. Pavedimo kopiją persiuntė apie pietus, patį pavedimą būčiau pamatęs tik 15.30 val. Norėdamas apsidrausti paskambinau į banką, tačiau man pasakė, kad jie negalį dabar pasakyti, ar pinigai praėjo.
Kadangi kliento dokumentai buvo tvarkingi ir nesukėlė įtarimų buhalterei, su mėlynais atspaudais, firma, kuriai jis atstovavo, taip pat patikima, o penktadienį darbo diena trumpesnė, atidaviau tą siurblį“, - atviravo pašnekovas.
Anot jo, 120 kg sveriantis siurblys naudojamas namų šildymo sistemai. Jį montuoti gali tik specialistas, todėl V. Liutkevičius įtaria, kad sukčiai gali būti susiję su šios rūšies santechnikos darbais. „Tačiau gali būti ir taip, kad jie melavo ir pirkėjui. Žmogeliui pardavė prekę, pasakė, kad rytoj atvyks montuoti, o patys dingo. Kai žmogelis nesulauks darbininkų ir pradės ieškoti firmos, tuomet gal ir atrasime siurblį“, - svarstė pašnekovas. Šiuo atveju jis netgi pasiruošęs su žmogumi dalintis patirtą žalą.
Privačią kompiuterių firmą, iš kurios buvo išsiųsta netikro pavedimo kopija, pavyko atsekti. Deja, klientus fiksuojančios vaizdo kameros duomenys joje saugomi vos 2-3 dienas, o afera įvykdyta prieš pat savaitgalį. „Kol patys apsižiūrėjome, kad pinigų nėra, kol išsijudino policija, duomenys buvo automatiškai ištrinti“, - apgailestavo nukentėjęs verslininkas.
Bankui tai staigmena
Jis piktinosi, kad policija į panašius verslininkų nuogąstavimus anksčiau nereagavo – esą kol nebus kas nors apgautas, pareigūnai veikti negali. „Argi reikia laukti, kol bus padarytas nusikaltimas? O kaip prevencija? Juk galėjo pasinaudoti mumis kaip masalu ir sulaikyti tuos sukčius. Labai norisi juos sustabdyti. Jeigu jie sugebėjo apgauti mane, nors esu jau pamokytas, todėl atsargus, sugebės apgauti ir kitus“, - sakė V. Liutkevičius.
„Danske bank“, kurio vardu taip pat pasinaudojo sukčiai, duomenis apie klastojimą persiuntė Vilniaus policijai, tačiau tyrimas tik pradėtas, todėl pareigūnai šios aferos nekomentuoja.
„Tokie pavedimai tikrai nebuvo daryti. Antspaudai taip pat skiriasi, žmonių pavardės irgi suklastotos. Žinoma, tai ne pirma ir ne paskutinė apgavystėje šioje žemėje. Būdai, kaip apgaudinėti žmones, turbūt kasdien išrandami vis nauji.
Šiuo atveju galime tik atsiprašyti klientų, kurie patyrė nuostolių ir paraginti juos būti atsargesniems. Artimiausiu metu savo tinklalapyje patalpinsime atskirą perspėjimą. Mat dabar situacija tokia, kad žmonės ieško visokių būdų, kaip pasipelnyti“, - įvykį komentavo „Danske bank“ atstovas ryšiams su visuomene Rolandas Kajokas.
Anot jo, anksčiau jei panašių sukčiavimo atvejų ir yra buvę, tai buvo labai seniai ir tik vienetinės klastotės. Beje, bendrovės „Vansa“ antspaudas taip pat nebuvo panašus į tikrąjį. „Iš pradžių išsigandome, kad tai gali būti žmonės, susiję su mūsų firma. Tačiau vėliau padariau išvadą, kad greičiausiai jie tiesiog pasinaudojo mūsų vardu. Akivaizdu, kad mūsų antspaudo jie nėra matę.
Jų braižas visada tas pats – iš pradžių jie pusę dienos klausinėja apie prekę, o baigiantis darbo dienai prašo ją pasiimti. Išsiveža ją su viena mašina, vėliau tam tikroje vietoje perkrauna į kitą ir dingsta. Teko girdėti, kad taip gali būti viliojamos ir kitos brangios prekės. Blogiausia, kad labiausiai šiuo atveju nukentės vartotojas“, - sakė UAB „Vansa“ atstovaujantis Antanas Misius.