Taip pirmadienį nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), palikęs galioti K. Juodaičiui nepalankų Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir Kauno apygardos teismo nutartį.
Bylos duomenimis, K. Juodaitis nuteistas už tai, kad 2008-ųjų gegužės 3-iąją, apie 15.15 val., Vilkaviškio rajone, kelyje Kybartai–Vištytis, Kybeikių gyvenvietėje, neatsargiai vairuodamas automobilį „Chevrolet Lacetti“, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo motociklininkas.
Teismas nustatė, kad K. Juodaitis neįsitikinęs, ar saugu keisti važiavimo kryptį, ne sankryžoje suko į kairę neduodamas kelio jį lenkiančiam pagrindiniu keliu važiavusiam 20 metų A. R. vairuojamam motociklui „Kawasaki GPX600“. Dėl to abi transporto priemonės susidūrė. Nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklą vairavęs jaunuolis vietoje žuvo.
Nuteistasis nesutiko su jam paskelbtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašė arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti, arba – išvis nutraukti. Vairuotojas aiškino, kad teismui pateiktos ekspertizės yra prieštaringos – Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertė nurodė, kad avarijos kaltininkas yra motociklo vairuotojas, esą važiavęs dideliu greičiu.
Šiuos nuteistojo argumentus LAT atmetė kaip nepagrįstus – kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, nes atliekant ekspertizę buvo naudojama aprobuota specializuota ekspertinių tyrimų programa, skaičiavimai buvo atliekami pagal formules, taip pat buvo patikrinti ir nuteistojo pasamdytos ekspertės pateikti duomenys bei skaičiavimai.
Pasak teismo, pagal susiformavusią teismų praktiką, kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas tyrimas nėra objektų tyrimas, todėl jų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada – tai konsultacinė išvada, kuri tiriama ir vertinama kaip ir kiti dokumentai.
LAT taip pat nusprendė, kad žuvusiojo motociklininko tėvui pagrįstai buvo priteistas 25 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimas. Pasak teismo, sūnaus netektis tėvui yra didelis dvasinis sukrėtimas, dėl to jis išgyvena bei patiria dvasines kančias. Priteisdamas žalos atlyginimą teismas atsižvelgė, kad žuvusysis jau buvo pradėjęs savarankišką gyvenimą, žala nukentėjusiajam buvo padaryta neatsargia kaltės forma.