Kad sudėtinga trisdešimties tomų byla pasiektų teismą, daug pastangų įdėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Nina Grunskienė. Didelį jos darbą įvertinti ir pagerbti panoro vyskupas Jonas Kauneckas ir „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ šalies ir Panevėžio krašto atstovės.

Prokurorės darbas įvertintas ir pernai – vidaus reikalų ministras už svarų indėlį kovojant su prekyba žmonėmis ją apdovanojo padėkos raštu.

Su byla susiję albanai

Septynioliktus metus prokuratūroje dirbanti N.Grunskienė, pripažįstama iniciatyvia ir gerai atliekančia savo darbą, tačiau pareigūnė nelinkusi visų laurų susižerti sau. Prokurorė tikina, kad jos vienos pastangų nebūtų pakakę. Jai padėjo „Caritas“, policijos pareigūnai, įvairių prokuratūrų, Eurojusto (ES teisinio bendradarbiavimo institucijos) kolegos, taip pat teisėjai, atlikę daug apklausų, pravertusių ikiteisminiam tyrimui.

Dvidešimt penkias aukas – moteris nuo septyniolikos iki trisdešimties ir keletą vyresnių – į prostituciją įtraukusių nusikaltėlių pėdos vedė į užsienį. Moterys buvo vežamos į Vokietiją, Ispaniją, Jungtinę Karalystę. Todėl N.Grunskienei rinkti įrodymų teko ne kartą vykti į Angliją, Nyderlandus.

Daug panevėžietei prokurorei pagelbėjo britų kolegos, jie padėjo į Vilnių atgabenti ir apklausti užsienietį liudytoją. Tai buvo albanas, bendradarbiavęs su lietuviais moterų verbuotojais ir paskirstydavęs nupirktąsias į darbo vietas. Jis ir kitas bendras jau nuteisti Jungtinės Karalystės teismo, dėl dar vieno albanų kilmės įtariamojo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, prokurorų prašymu jam išduotas Europos arešto orderis.

Prostitucijos tinklas plečiasi

Šiai bylai pradžią davė viena iš nukentėjusiųjų. Ji laiku spėjo pranešti policijai ir užkirto kelią savo pačios ir kitų, kurios būtų buvusios parduotos į prostituciją, išvežimui. Siūlo galą pavyko užčiuopti Kėdainių prokuratūrai, tačiau vėliau didelės apimties byla buvo atiduota Panevėžio apygardos prokuratūrai.

Iš dvidešimt penkių nukentėjusiųjų dauguma kilusios iš kaimo. Dažnai – tai jau neigiamos gyvenimo patirties turinčios moterys, joms trūko pinigų, jos neturėjo nuolatinio pajamų šaltinio išlaikyti pačios save ar savo vaikus. Dovanomis, dėmesiu ir pažadais aukas verbavę nusikaltėliai veikė įvairiose Lietuvos vietovėse – Anykščiuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Kaišiadoryse, Panevėžyje. Įtariamųjų amžius – nuo dvidešimt ketverių iki keturiasdešimt septynerių. Šešiems iš jų dabar skirtas namų areštas, vienas kaltinamasis suimtas.

„Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė pasakojo, kad vis dar labai dažnas neigiamas visuomenės požiūris į prostitucijos aukas, dėl susiklosčiusių aplinkybių kaltinamos jos pačios. O prokurorai, pasirengę išklausyti jų patirtis, teismo procesas, jų skriaudėjų nuteisimas yra tarsi socialinė ir psichologinė reabilitacija, teisingumo įgyvendinimas.

Kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija laikoma vien prioritetinių prokuratūros darbo krypčių, tačiau bylos sėkmė daug priklauso ir nuo nukentėjusiųjų. Jos pačios neateina į reikiamas institucijas ir nepareiškia: esu prostitucijos auka. Nukentėjusiųjų reikia ieškoti, vėliau jas drąsinti ir didinti jų pasiryžimą duoti parodymus, nors dažnai aukos būna nepajėgios rišliai pasakoti, o nauji susidūrimai su kankintojais teismo salėje reikalauja valios ir stiprybės.

Prekyba žmonėmis Europoje kasmet įgauna vis didesnį pagreitį, prostitucijos vergovė plinta tarptautiniu lygiu. Kasmet Senajame žemyne parduodama apie dvidešimt tūkstančių žmonių, tūkstantis iš jų – lietuviai.