Ne vienerius metus Lietuvą į dvi puses suskaldžiusioje istorijoje pagaliau turėtų būti taškas, nors A. Ūsas yra teisiamas ir po mirties – mįslingai žuvusio verslininko šeima siekia, kad vyras būtų reabilituotas. Tuo tarpu nukentėjusiąja pripažintos mažametės mergaitės teta Neringa Venckienė siekia, kad būtų pripažinta A. Ūso kaltė.
Nuosprendį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjai Audrius Cininas, Aušra Valinskienė ir Ovidijus Ramanauskas žada skelbti 13 val. Po paskelbimo teismas žada surengti trumpą spaudos konferenciją, kurios metu paaiškins savo priimto procesinio sprendimo motyvus. Tai – išskirtinis atvejis teismų sistemoje, nes paprastai teisėjai tepagarsina savo priimto sprendimo rezoliucinę ir trumpus motyvus.
A. Ūso byloje prokuroras Egidijus Motiejūnas siūlė teismui bylą nutraukti nesant nusikaltimo sudėties – konstatuojant, kad nebuvo jokios pedofilijos. Su tuo nesutiko mergaitės interesams atstovaujanti Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovė Alina Masel, teismo prašiusi nutraukti bylą tik dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti.
Kita mergaitės atstovė advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė pareiškė, kad A. Ūsui pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir teisėjų kolegijos prašė kaltinamąjį pripažinti kaltu.
Vadinamosios pedofilijos bylos kelias iki teismo buvo labai ilgas – ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai ilgą laiką jį vilkino, dėl to vėliau nebuvo įmanoma atlikti būtiniausių neatidėliotinų veiksmų. A. Ūsas teismui buvo perduotas tik dėl mažamečio asmens tvirkinimo, nors jam anksčiau buvo pareikšti įtarimai ir dėl seksualinio prievartavimo. Šiuos įtarimus prokuratūra panaikino, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Be to, byloje buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą teisėjo Jono Furmanavičiaus, L. Stankūnaitės bei šios sesers Violetos Naruševičienės atžvilgiu nutraukti, „jiems nepadarius nusikalstamos veikos“. Byloje taip pat nustatyta, kad prieš V. Naruševičienės dukrą seksualinės prievartos veiksmai nebuvo padaryti.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta daugiau kaip 18 tomų medžiagos, apklausta beveik 200 liudytojų, atlikti medicininiai, psichologiniai, fonoskopiniai tyrimai, gautos specialistų išvados, naudotasi Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro pagalba.
Be to, tyrimo metu buvo išanalizuoti gauti telefoninių pokalbių, tarpusavio kontaktų duomenys, kai kurių byloje apklaustų asmenų duoti parodymai patikrinti melo detektoriumi.
Baudžiamoji A. Ūso byla iš pradžių buvo perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui, bet jis į pedofilijos istoriją taip ir nesuspėjo įsigilinti – netikėtai žuvo A. Ūsas.
Po kaltinamojo mirties Panevėžio teisėjai bylą nutraukė, tačiau vėliau Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad A. Ūsas gali būti teisiamas ir po mirties. Kai byla 2011-ųjų balandžio 11 d. buvo perduota Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, prokurorai netikėtai persigalvojo ir kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), prašydami nutraukti A. Ūso bylą. LAT lapkričio 10 d. šio prašymo nepatenkino ir bylą nurodė nagrinėti po kaltinamojo mirties.
Grįžus bylai į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, teisėjas Ovidijus Ramanauskas gruodžio 12-ąją surengė pirmąjį posėdį – tiesa, jame nepasirodė advokatai, todėl tuo jis ir baigėsi.
Nesėkmingai baigėsi ir antrasis posėdis, įvykęs 2012 m. vasario 13-ąją – nors nukentėjusiąja pripažintai mažametei atstovavo D. Kedžio sesuo N. Venckienė, tačiau valstybės saugoma L. Stankūnaitė teismo paprašė būti įstatymine atstove. Šį prašymą palaikė ir A. Ūso advokatas Adomas Liutvinskas.
„Tokia ir bus bylos baigtis – vienoje pusėje A. Ūsas, ta prasme A. Liutvinskas, o kitoje – L. Stankūnaitė, atstovausianti mergaitei, kuri yra pripažinta nukentėjusiąja dėl kaltinamojo A. Ūso“, – tada piktinosi N. Venckienė.
Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas sulaukė dar vieno prašymo – sudaryti trijų teisėjų kolegiją.
Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki balandžio, kol paaiškės, kam galutinai atiteks mergaitės globa. Nuspręsta, kad tuomet šią bylą nagrinės jau trys teisėjai – be teisėjų kolegijos pirmininko O. Ramanausko į bylą įtraukti teisėjai A. Valinskienė ir A. Cininas. Pastarasis teisėjas buvo paskirtas kolegijos pirmininku, nes turi didžiausią teisėjo darbo patirtį.
Pedofilijos byla vieša, nes visa informacija jau paviešinta
Balandžio 5 d. bylą atvertusi teisėjų kolegija nusprendė, kad pedofilijos byla bus nagrinėjama viešuose posėdžiuose. „Jau yra paviešinta daugybė informacijos apie šią bylą – pačios mergaitės pasakojimai, A. Ūso interviu, teismas mano, kad viešas teismo procesas nei mergaitės, nei A. Ūso teisių apsaugai įtakos neturės“, – pažymėjo teismas.
Teismas taip pat pabrėžė, kad viešam bylos procesui neprieštarauja ir mergaitės atstovas advokatas Aidas Venckus. Tuo tarpu jos motina L. Stankūnaitė šioje byloje yra tik liudytoja.
„Nagrinėjama byla yra įgavusį didelį rezonansinį pobūdį, tad visuomenės interesas stebėti ir žinoti apie vykstantį procesą šioje byloje yra akivaizdus“, – pažymėjo teismas.
Prokuroro teigimu, apklausta mergaitė nurodė, kad A. Ūsas esą su ja ir motina L. Stankūnaite kartu miegodavo vienoje lovoje, kurioje jie abu ją laižydavo. Mergaitė nurodė, kad „dėdė Ūsas“ jai laižė nosį, veidą, burną ir kaklą. Kitoje apklausoje mergaitė tvirtino, kad A. Ūsas laižė ir lytinius organus, kojas, pilvą, sėdmenis, rankas.
Paklausta, kiek kartų tai darė A. Ūsas, mergaitė atsakė „daug“.
Pasak prokuroro, mergaitė taip pat nurodė, kad jai nėra labai geras A. Ūsas, ji nenori su juo susitikti, nes jie nieko neveikdavo.
Teismas taip pat pagarsino D. Kedžio, jo tėvų, N. Venckienės bei jų kaimynų parodymus.
L. Kedienė pareigūnams yra sakiusi, kad vieną kartą jos anūkė „išsižiojusi, leisdama seiles, ėmė laižyti jos veidą“. Kai moteris paklausė, kas taip bučiuojasi, mergaitė esą nurodė A. Ūsą.
N. Venckienė pareigūnams tvirtino, kad apie galimą tvirkinimą ji sužinojo arba iš dukterėčios, arba savo motinos. Pasak laikinosios mergaitės globėjos, iš pradžių mergaitė pasakojo, kad ją gulinčią lovoje laižo A. Ūsas, tačiau vėliau, praėjus keliems mėnesiams, papasakojo ir daugiau detalių – esą „Andrius sysalą kiša į burną“.
N. Venckienės teigimu, mergaitė nurodė, jog tai matydavo ir jos motina. „Sysalą“ A. Ūsas mergaitei esą kišęs ir vonioje, ir valgydamas sriubą, kol „išbėgdavo kremas“. Jį, kaip aiškino N. Venckienė, esą nuvalydavo mergaitės motina.
D. Kedžio sesuo taip pat teigė, jog mergaitė jai pasakojo, kad išeidamas A. Ūsas duodavo pinigų, kuriuos įdėdavo į raudoną piniginę. Už juos L. Stankūnaitė pirkdavo maisto. Be to, ji teigė, jog mergaitė pasakojo, kad A. Ūsas jai buvo žadėjęs nupirkti kompiuterį.
Prokuroras E. Motiejūnas teisme taip pat sakė, kad mergaitės pasakojimus girdėjo ir kaimynės Danutė Degutienė bei Olga Girdauskienė. Ji ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad mergaitė jai taip pat nurodė, jog A. Ūsas ją „vonioje maudo kaip žuvytę“.
A. Ūsas ikiteisminio tyrimo metu neigė tvirkinimo faktą ir tvirtino, jog mergaitės niekada neliesdavo – esą ją paliesti galėjęs tik tuomet, kai pasodindavęs į automobilį ar ant kėdės.
Kaltinamasis taip pat tvirtino, jog L. Stankūnaitei tik norėjo padėti, nes niekas Kaune nenorėjo jai atstovauti – visi esą nenorėjo turėti reikalų su Venckais.
Kaip skelbiama A. Ūso parodymuose, iš pradžių jį ir L. Stankūnaitę siejo tik darbiniai klausimai – jis norėjo motinai padėti atgauti dukrą, o vėliau jis pastebėjęs, jog L. Stankūnaitė yra „padori ir tvarkinga moteris“, kuri jam ėmė patikti.
„Ilgą laiką L. Stankūnaitė man tuo pačiu neatsakė“, – tyrėjams sakė A. Ūsas, patikinęs, jog kartais moterį pabučiuodavo, tačiau „šiltesnių bučinių“ niekada nėra buvę.
L. Stankūnaitė taip pat neigė bet kokį galimą tvirkinimo atvejį, patikindama, jog savo dukros niekada nėra palikusi vienos su A. Ūsu.
Ekspertai, pasak prokuroro, mergaitei nenustatė padidinto polinkio fantazuoti, tačiau patikino, jog ji negalėjo suprasti su ja daromų veiksmų. Be to, ekspertai pažymėjo, kad mergaitę neigiamai veikia jos atskyrimas nuo motinos.
Mergaitės senelis teisme prisiminė tai, ko nekalbėjo policijoje
Balandžio 10-osios posėdyje teismas apklausė pedofilijos skandalą į viešumą iškėlusio D. Kedžio tėvus – L. Kedienę ir Vytautą Andrių Kedį bei kaimynes Danutę Degutienę ir Olgą Girdauskienę.
V. A. Kedys sakė, kad jo sūnus su L. Stankūnaite pragyveno „nepilnai dvejus metus“, o mergaitė „praktiškai nuo gimimo“ augo jo namuose su tėvu. Vėliau jų keliai išsiskyrė – esą L. Stankūnaitė buvo neištikima, šlaistėsi po naktinius klubus.
„Kai jie išsiskyrė, mergaitė pas L. Stankūnaitę truputį pagyveno, paskui ji ją atidavė savaitinį darželį, mano sūnui pagailo, sako, reikia važiuoti ir parsivežti, auginti namie – mergaitė gal mėnesį ar daugiau gyveno tam savaitiniame darželyje, – kalbėjo jis. – Paskui sūnus ją parsivežė namo, o kai L. Stankūnaitė mergaitės nerado darželyje, atvažiavo pas mus į namus, mane su žmona dar negerais žodžiais išvadino. Ir kaip išėjo, tai penkis mėnesius neatėjo mergaitės aplankyti“.
Vyras teigė, kad vėliau L. Stankūnaitė atsisakė savo dukros. „Kartą, kai ją nuvežiau prie tėvų namų, ji man sakė: žinai, aš jos neauginsiu – neturiu sąlygų, man sunku, – prisiminė D. Kedžio tėvas. – Paskui teismas pripažino, kad mes auginsim mergaitę, motina jos atsisakė – aš pats girdėjau jos ausimis, sakė, jūs pats auginkite ją“.
V. A. Kedys teigė, kad mergaitei nedraudė bendrauti su motina – ją asmeniškai nuveždavo pas L. Stankūnaitę ir jos tėvus. „Vežiau ją gal kokius 280 kartų“, – vyras patikino, kad kiekvieną kartą pasirašydavo, jog mergaitę priduoda arba pasiima.
„Kai kartą nuvažiavau pasiimti mergaitės, koridoriuje laukiau, tada manęs niekas nevedė į kambarį, – sakė liudytojas. – Kaip nekeista, mergaitė tada apsikabino mano koją ir verkė, diedukai, vežk mane namo, o tas vaiko teisių gynėjas tuo metu išėjo nuogas, vien su triusikais – kaip iš dangaus nukritęs. Va koks vaiko teisių gynėjas“.
Vyras tikino, kad tuo metu jo anūkėlei buvo maždaug 3 metukai. „Apie nuogą A. Ūsą net nesakiau sūnui, nenorėjau, kad jis nervintųsi“, – kalbėjo V. A. Kedys.
Apie „nuogą A. Ūsą“ liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kalbėjęs, nes esą niekas jo apie tai neklausė.
V. A. Kedys teisme taip pat tikino, kad mergaitė jam buvo pasakojusi, kaip ją „tepdavo, bučiuodavo, laižydavo“. „O paskui kuo toliau, tuo gražiau pasakodavo“, – teigė jis.
„Mergaitė sakė, kad ją laižo, tepa kremu kažkokiu, čia net ir bjauru pasakoti, kad atseit ateidavo Jonas, Andrius ir Aidas ir ten užsiiminėdavo negerais dalykais – išsirengdavo nuogi, sysalus savo tampo“, – teigė V. A. Kedys.
Vyras tikino, kad jis nedrįsdavo apie „tai“ klausinėti savo anūkės. „Man bjauru buvo klausti, girdėjau, kaip šnekėjo, kaip bendravo šeimos nariai, bet aš asmeniškai klausimų neužduodavau, kartą mergaitei sakiau, jeigu tu nori gyventi su motina, tai važiuok ir pas ją gyvenk, o ji man sakė: dieduk, jeigu tu nori, kad tau į burną sysalą kištų, tai tu ir važiuok pas L. Stankūnaitę“, – sakė D. Kedžio tėvas.
V. A. Kedys teigė, kad anksčiau nežinojo, kas yra pedofilija. Kas tai yra, skaitydamas enciklopediją bandė išsiaiškinti ir jo sūnus D. Kedys, kuris netrukus kreipėsi į pareigūnus.
Pasak D. Kedžio tėvo, į jo pareiškimus niekas nekreipė dėmesio. „Tada jis sakė, kad reikia nufilmuoti, gal tada atkreips dėmesį, nes niekas nekreipė dėmesio – nei Seimo nariai, nei prokuratūra – pradedant nuo G. Ročienės, baigiant A. Valantinu“, – sakė jis.
L. Kedienė: L.Stankūnaitė ant kelių atsiklaupusi prašė leisti grįžti
D. Kedžio motina L. Kedienė teisme prisiminė, kad L. Stankūnaitė iš namų buvo išprašyta 2006-aisiais, per šv. Velykas.
„Tuo metu ji išvažiavo arba pas seserį, arba – tėvus, o praėjus dviem savaitėms atėjo į namus ir klaupėsi ant kelių, prašydama, kad Drąsius priimtų ją atgal, aišku, jis priėmė, bet neilgai ji užsibuvo“, – sakė L. Kedienė, pažymėjusi, jog atsikrausčiusi į Kedžių namus ji atrodė „kaip 25 metų, pagyvenusi, nes buvo stambi“.
L. Kedienė tikino, kad dukra L. Stankūnaitei esą nerūpėjo: „Ne jai reikėjo mergaitės, jos reikėjo kitiems asmenims“.
Mažametės močiutė prisiminė, kad apie galimai prievartaujamą anūkę sužinojo iš pačios mergaitės – iš pradžių ji ėmė seiliodamasi bučiuoti, laižyti, o vėliau prisipažino, kad jai taip esą daro Andrius.
Kai apie tai mergaitė papasakojo savo tėvui D. Kedžiui, šis esą iš karto išsiuntė SMS žinutę A. Ūsui, rašydamas, „ką tu, iškrypėli, išdarinėji su mano mergaite“.
„Mergaitė pasakojo labai baisiai – man buvo baisu klausinėti, jeigu su mažu vaiku taip daro... Ji pasakodavo, kaip jai gerklytę skaudą – man visą laiką į burną kiša sysalą...“ – L. Kedienė pažymėjo, jog mergaitei iš pradžių buvo nedrąsu apie tai kalbėti.
„Tik pačiame gale ji pasakė, kad į burną sysalą kiša – jai buvo gėda pasakyti“, – L. Kedienė įsitikinusi, jog mergaitė nėra linkusi fantazuoti ar kalbėti nesąmones. Moteris taip pat prisiminė, jog mergaitę motina esą taip pat versdavo meluoti, jog ji nebendraudavo su jokiais vyrais.
„Mama ją atvesdavo iki durų ir visą laiką jai sakydavo, jokių vyrų nebuvo, jokių vyrų nebuvo“, – teisme aiškino L. Kedienė.
Ji įsitikinusi, kad jeigu pareigūnai būtų iš karto tyrę D. Kedžio pareiškimus dėl galimos pedofilijos, ši istorija būtų kitaip pasibaigusi. „Sūnus matė, kad prokuratūra nieko nedaro, tik viską gesina, jeigu būtų ėmęsi, būtų užtekę trijų mėnesių ir visi būtų sveiki ir gyvi“, – pažymėjo ji.
Mergaitės interesams atstovavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai
Balandžio 19-ąją pedofilijos byla pakrypo nauja linkme – teismas nusprendė, kad mažametei mergaitei teisme atstovaus ne tuomet laikinoji globėja N. Venckienė ir ne jos motina L. Stankūnaitė, o Vilniaus m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT). Pasak teismo, tarp N. Venckienės ir L. Stankūnaitės yra priešiški santykiai, jie neigiamai veikia mergaitę.
Teismas taip pat mano, kad byloje mergaitei negali atstovauti L. Stankūnaitė – nors vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ji gyvena pas savo tetą. Pasak teismo, esant tokiai situacijai kyla pavojus, kad vaiku gali būti manipuliuojama, ji gali būti nuteikinėjama prieš motiną ar globėją.
Šią teismo nutartį N. Venckienė ir Vilniaus m. VTAT apskundė Vilniaus apygardos teismui, todėl balandžio 30-ąją teismo posėdis vyko labai trumpai – kol skundai buvo neišnagrinėti, teisėjai negalėjo tęsti nagrinėjamo. Tiesa, šio posėdžio metu prokuroras prabilo, kad mažametei mergaitei N. Venckienės namuose yra daromas poveikis.
N.Venckienė įsitikinusi, kad dukterėčia patyrė seksualinę prievartą
Vilniaus apygardos teismui atmetus N. Venckienės ir VTAT skundus, pedofilijos bylą teismas atvertė birželio 6-ąją. Šio posėdžio metu buvo apklausta N. Venckienė bei dar keli liudytojai.Tuo tarpu L. Stankūnaitės apklausa buvo atidėta – pareigūnai paskelbė, kad jos gyvybei gresia pavojus, todėl pasiūlyta liudytoją apklausti nuotoliniu būdu.
N. Venckienė teisme pareiškė, kad visa tai, ką pasakojo jos dukterėčia, yra tiesa. „Net neabejoju, kad tai yra tiesa – vaiko tokių dalykų primokyti neįmanoma“, – sakė tuo metu dar Kauno apygardos teisme dirbusi N. Venckienė.
Apie tariamą mergaitės tvirkinimą moteris teigė sužinojusi 2008 m. lapkričio 23 d., kai mergaitė papasakojo, jog esą „L. Stankūnaitė guli vienoje lovoje su A. Ūsu, ir abu laižo mergaitę, A. Ūsas leidžia seiles“.
Tai, liudytojos teigimu, mergaitė pirmiausia papasakojo savo močiutei. „Mes supratome, kad ji yra tvirkinama“, – N. Venckienė tikino, kad mažametė negalėjo fantazuoti „apie sysalus ir raudonus pimpalus“.
D.Kedžio sesuo teigė, kad iš karto po mergaitės pasakojimo brolis nusprendė kreiptis į policiją.
„Tada brolis kreipėsi į teismą, kad būtų uždrausta bendrauti – vasario pabaigoje mergaitė, grįžusi iš darželio, pasakojo, kad į jį atvažiuoja L. Stankūnaitė, liepia nieko nepasakoti, kartą mergaitė net apsiverkė, nes motina jai esą liepė sakyti, jog ją krikštijo ne A. Ūsas, o Frančeskas - jis esą geras, tik filmuoja ir atneša kinderį“, – teigė N. Venckienė.
Liudytoja sakė, kad tuo metu buvo nuspręsta nebeleisti mergaitės į darželį. „Paskui mergaitė sakė, kad paslapčių nelaikys – balandžio mėnesį ji pasakojo, kad ateina A. Ūsas, jo storas pilvas, nosis, liepia jai nusirengti nuogai, A. Ūso sysalas pasidaro didelis, aš kaip suprantu A. Ūsas masturbuodavosi... Mergaitė pasakojo, kad ūsas sysalą tampo ir išbėga kremas“.
N.Venckienė sakė, kad apie „sysalą“ mergaitė papasakojo apie 2009-ųjų pradžioje.
Moters teigimu, po kiekvieno tokio pasakojimo D. Kedys kreipdavosi į prokuratūrą. Kadangi mergaitė kalbėdavo apie intymias A. Ūso vietas, D. Kedys prašydavo pareigūnų apžiūrėti jo kūną. „Bet niekas į mūsų prašymus nereagavo“, – piktinosi ji.
N. Venckienė teisme taip pat pasakojo, kad mergaitė esą buvo prievartaujama viešbutyje „Baltosios burės“, L. Stankūnaitės namuose. Be to, ji pareiškė, kad prievartą patyrė ne tik mergaitė, bet ir jos pusseserė – esą jos buvo išnaudojamos per mažametės krikštynas.
„Aš dabar atpažinčiau, kad vaikas prievartautas – mergaitės elgesys kaip moters, ji liesdavo save, – sakė N. Venckienė. – Iš pradžių ji jautėsi, kad kalta, sakiau, mergaite, tu nekalta, tai jie kalti. Sakiau, tu neprisimink, nepasakok, pamiršk visą. Tai ji ir apklausose sakė, kad Neringa sakė neprisiminti“.
Ji tikino, kad nesulaukęs pareigūnų pagalbos jos brolis nusprendė mergaitę nufilmuoti ir paviešinti įrašus. Tiesa, argumentuotai negalėjo paaiškinti, kodėl nesutiko, jog mergaitė būtų išvežta į Vilniaus vaiko raidos centrą - esą telefonu išsiaiškino, jog šio centro specialistai vaiko psichologijos ekspertizių neatlieka.
Moteris teisme negailėjo karčių žodžių L. Stankūnaitei. „Kur L. Stankūnaitė susipažino su A. Ūsu – lovoje ar griovyje, aš nežinau, manau, iš pradžių jis dėjosi jos kavalieriumi, – teigė ji. – L. Stankūnaitė yra paskutinė valkata, tokių kaip L. Stankūnaitė, Lietuvoje sunku surasti, tai, kas įvyko, ji padarė už pinigus“.
Be to, ji aiškino, kad brolis prieš L. Stankūnaitę niekada nenaudojo prievartos, o esą ją mušdavo tėvas – jis esą L. Stankūnaitei yra išrovęs pluoštą plaukų.
Paklausta, kaip galėtų charakterizuoti savo brolį, N. Venckienė negailėjo gerų jam žodžių. „Geras mano brolis, labai... – teigė ji. – Kaip ir aš, tokio pat lėto charakterio. Jis nesuprato, kaip galima savo vaiką pardavinėti ir kad kažkokie išgamos išsitraukia sysalus ir kiša į burną. Taip, po to jo elgesys pasikeitė“.
N. Venckienė piktinosi advokato A. Liutvinsko klausimais ir ėmė jį įžeidinėti. Kilus ginčui advokatas paprašė liudytoją nusiraminti, bet ji toliau liejo savo emocijas. Po posėdžio DELFI paklausta, kokios baigties tikisi vadinamojoje pedofilijos byloje, N. Venckienė sakė: „Manote reabilituos? Man jokio skirtumo – niekas jo jau nereabilituos, tegul tie Ūsai nebūna galvų iškėlę“.
Po šio posėdžio N. Venckienė ir jos šeimos nariai daugiau nebeatvykdavo į teismą stebėti pedofilijos bylos.
Teisėjas išvežtas į ligoninę – atidėta L.Stankūnaitės apklausa
Birželio 11-ąją teismas ketino apklausti L. Stankūnaitę, tačiau likus pusvalandžiui iki posėdžio netikėtai į ligoninę buvo išvežtas teisėjų kolegijos pirmininkas A. Cininas.
„Po rytinės bylos nuėjau į sporto salę, – teisėjas teigė norėjęs „nuimti stresą“. – „Lipdamas į kalną“ pasijutau blogai. Nuvykau į gydymo įstaigą, kur man įtarė infarktą. Pervežė į Santariškes, ištyrę suleido vaistus, „sutvarkė“ spaudimą. Infarkto nėra. Sąmokslo taip pat jokio nėra. Dabar tiesiog noriu dvi dienas pailsėti“.
Rugsėjo 13-ąją teismas apklausė L. Stankūnaitę – apie suplanuotą svarbios liudytojos apklausą iš anksto nebuvo pranešta, nes pareigūnai siekė, kad niekas nesužinotų jos gyvenamosios vietos ir po teismo jos nepersekiotų.
L.Stankūnaitė: D.Kedys buvo išlepintas, turintis pinigų ir taip buvo pamintas jo ego
L. Stankūnaitė sakė, kad su A. Ūsu pirmą kartą susitiko Kauno rajono Vaiko teisių tarnyboje – atvykusi ji trumpai papasakojo savo gyvenimo istoriją ir pradėtą bylinėjimosi procesą su D. Kedžiu. „Jis tuo metu dirbo Kauno rajono savivaldybės administracijos patalpose“, – teigė ji.
„Jis atvažiavo susipažinti, pasižiūrėti, taip pat šiame susitikime dalyvavo ir Vaiko teisių tarnybos darbuotojai, – kalbėjo L. Stankūnaitė. – Dar keletą kartų jis buvo atvažiavęs pasižiūrėti, kaip gyvenu nuomojamame bute. Kartą buvo su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, kitą kartą –be jų, tačiau dėl teisinių reikalų“.
„2008 m. rugpjūčio 9 d. įvyko mano dukros krikštynos, į jas buvo planuota pakviesti mano seserį ir jos vyrą, bet jie užtruko kelionėje ir negalėjo atvažiuoti – iš vakaro reikėjo skubiai surasti, kas galėtų būti krikšto tėvais, – sakė ji. – Paskambinau savo draugei Raimondai, ji sutiko, bet krikšto tėvo neturėjome. Kalbėjausi su tėvais, jie natūraliai pasakė, kad A. Ūsas man labai padėjo, antstolio pagalba ne kartą užfiksavome, kaip tėvas neleido paimti vaiko, niekada nuo manęs nenusigręžė, tad būtų gražu, jeigu jis būtų pakviestas būti krikšto tėvu. Paskambinau A. Ūsu, jis sakė, kad pagalvos ir po valandos paskambins, pasitars su žmona. Ir jis sutiko“.
Moteris sakė, kad po krikštynų bažnyčioje vyko fotosesija, o paskui trumpos linksmybės buvo pratęstos ledainėje. „Po to grįžome pas tėvus, A. Ūsas kartu nevažiavo“, – kalbėjo L. Stankūnaitė.
„A. Ūsas niekada su mano dukra nebuvo likęs vienas“, – teigė L. Stankūnaitė. Mergaitė, pasak moters, niekada viena nebuvo likusi ir su jokiu kitu vyru. Ji taip pat paneigė D. Kedžio tėvo teisme išsakytus žodžius, kad A. Ūsas yra nakvojęs jos tėvų namuose bei kad čia vaikščiojo tik su trumpikėmis. „Niekada“, – sakė ji.
Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad D. Kedys vartojo narkotikus, tačiau apie tai niekam nepasakojo.
„Gyvenant su žmogumi tokių detalių nesinorėjo kalbėti, aptikau jį vartojant narkotikus Juodkrantėje, tada buvau vaikas – 16 metų, labai išsigandau, nes jis man grasino, – aš dar ir dabar drąsiai nesijaučiu, tuo metu man buvo baisu kitaip pasielgti ir kam nors apie tai pranešti“, – teigė ji.
Mergaitės motina taip pat išsakė savo nuomonę, kodėl D. Kedys, anot jos, sukūrė ir paviešino istoriją apie pedofiliją.
„Šiaip D. Kedys yra principingas žmogus – jis yra pripratęs iš gyvenimo gauti viską, buvo išlepintas, turintis pinigų ir taip buvo pamintas jo ego, – kad aš išėjau iš namų, nepalūžau, neverkiau ir kad net atsirado žmogus, kuris dar man padeda teismuose, – sakė L. Stankūnaitė. – Tai buvo pamintas vyriškas ego – kad be manęs kitas žmogus gali gyventi“.
Moteris teigė, kad praėjus keliems mėnesiams po krikštynų D. Kedys prabilo apie dukros tvirkinimą.
„Lapkričio 29-ąją buvau išvažiavusi į Prahą dėl mokslų ir grįžusi gruodžio 6 d. iš karto atvažiavau į Kedžių namus, – kalbėjo liudytoja. – D. Kedžio mama Laimutė Kedienė man pareiškė, kad Drąsius jai pasakė, jog mergaitė pasakė jam, kad kažkas mergaitę laižo, priekabiauja, ir to pokalbio metu padarė išvadą, jog taip daro A. Ūsas. Sakiau, kad tai nesąmonė, dabar galime paklausti mergaitės. Ir tada jos paklausiau, ar dėdė A. Ūsas ją skriaudė, kažką darė. Ji pasakė, kad man taip liepė pasakyti tėtė“.
Pasak L. Stankūnaitės, tai girdėjo kartu buvusi jos draugė. „Tuo metu telefonu taip pat buvo daromas įrašas, gaila, kad mergaitė jį ištrynė, todėl įrodymų nėra“, – sakė moteris.
Liudytoja taip pat pažymėjo, kad po šio pokalbio iš Kedžių namų paskambino D. Kedžiui ir paklausė, ar jis leidžia pasiimti dukrą.
„Jis tuo metu buvo kažkur išvažiavęs, aš paskambinau, paklausiau, iš kur tos kalbos, o jis sakė, kad man vaikas taip pasakojo, – kalbėjo moteris. – Pasakiau, tai visiška nesąmonė, to negalėjo būti, tuo metu man buvo šokas, bet jis nukreipė pokalbį, sakė, žiūrėk, kad daugiau taip nebūtų, bet gali bendrauti su dukra, prižiūrėk, jog viskas gerai būtų. Todėl mane ir stebina, kad mane kaltino tokiais baisiais dalykais, bet mergaitę vis tiek leido pasiimti“.
L. Stankūnaitė sakė, kad Kedžių namuose pradėjo gyventi dar būdama nepilnametė.
„Namuose buvo konfliktų, ir ne kartą – ne paslaptis, kad tuose namuose labai greitai, po vaiko gimimo, tapau, galima sakyti, tarnaite, nes kiek stengdavausi su Drąsiumi bendriau pakalbėti apie gyvenimą, apie vaiką, jam būdavo neįdomu, jis sakydavo, tu nieko nesupranti, ir nueidavo pas savo mamą, – kalbėjo L. Stankūnaitė. – Po vaiko gimimo santykiai ėmė prastėti, ir dėl vienos paprastos priežasties – kai pastojau, buvau nepilnametė, tai, manau, Neringa (Venckienė – aut.past.) Drąsiui patarė su manimi išlaikyti santykius iki pilnametystės, kad aš neparašyčiau pareiškimo policijai. Neringa yra teisininkė, ji labai gerai supranta, kas gali grėsti bendraujant su nepilnamete ir kas gali grėsti, kai dar būdama nepilnametė susilauki vaiko. Tačiau tai tik mano nuomonė“.
L. Stankūnaitė neslėpė, kad namuose patyrė ir pažeminimų. „Buvau reikalinga, kad tik valgyti padaryti, išplauti indus“, – sakė ji.
L. Stankūnaitė taip pat sakė, kad niekada nebuvo atsisakiusi savo dukros, neslėpė, kad yra sulaukusi dovanų iš A. Ūso – jis yra padovanojęs pora knygų, o mergaitei atvežęs saldainių, gal dar pliušinį meškiuką.
„Mūsų santykiai kaip buvo ir išliko dalykiški, nors iš A. Ūso pusės man buvo rodomas vyriškas dėmesys, tačiau aš jam paaiškinau, kad jokių tolimesnių ir rimtesnių santykių negali būti ir nebus – jo paprašiau atstovauti mano dukrai teisme, vėliau jis ir užsiėmė atstovavimu, o jokių rimtų santykių nebuvo“, – sakė L. Stankūnaitė.
Moteris neslėpė, kad dėl teikiamos pagalbos D. Kedys kartą buvo skambinęs A. Ūsui ir gąsdinęs, jog susidoros.
L. Stankūnaitė teisme taip pat pasakojo, kaip užsidirbo pragyvenimui, taip paneigdama iškeltą versiją, jog praturtėjo esą pardavinėdama savo dukrą pedofilams.
„Iš pradžių dirbau picerijoje, pirmasis mano darbas buvo padavėja, kadangi labai jauna pagimdžiau, buvau baigusi tik vidurinę mokyklą, neturėdama išsilavinimo neturėjau galimybės kur kitur įsidarbinti, todėl ėjau dirbti patį paprasčiausią darbą, – sakė moteris. – Vėliau draugė paaiškino, kas yra vadyba, ir įsidarbinau bendrovėje vadybininke, dirbau gal pusę metų. Po to dirbau administratore, A. Ūsas man pasiūlė dirbti jo vadovaujamoje valymo paslaugų bendrovėje“.
Moteris sakė, kad darbdavys jai suteikė galimybę naudotis automobiliu, nes vykstant valyti patalpų pas klientus reikėdavo vežti daug sveriančius siurblius.
„Mus siejantys piniginiai reikalai ir buvo tokie, kad dirbau pas jį įmonėje, iš klientų gaudavau pinigus, dalį atiduodavau jam“, – sakė ji, patikinusi, kad vėliau dirbo kirpėja ne tik namuose, bet ir savo sesers – nužudytosios Violetos Naruševičienės grožio salone.
Mįslinga vyndėmė užminė mįslę
Rugsėjo 27 d. posėdyje buvo apklausta gydytoja Laima Bloznelytė-Plėšnienė, kuri anksčiau televizijos laidoje tvirtino, kad pas ją lankėsi A. Ūsas. Teisme medikė švelnino toną ir sakė, kad „jai taip atrodo”.
„Kaip galėjo būti, kad gyvendama su A. Ūsu tos vyndėmės niekada nepastebėjau, juk ji buvo 7 centimetrų?“ , – gydytojos klausė buvusi A. Ūso žmona Goda Ūsienė.
Spalio 4 d. teisme liudijo buvęs D. Kedžio rėmėjas Vitalijus Keršis, pirma A. Ūso sutuoktinė Ariana Ūsienė ir pedofilijos bylą tyrusi Kauno prokurorė Genovaitė Ročienė.
Spalio 11 d. posėdyje Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariato tyrėja Rasa Kairienė, D. Kedžiui išdavusi pažymą apie L. Stankūnaitės namuose esą tvirkintą mergaitę, nesutiko atskleisti šių detalių.
Teismas taip pat pagarsino V. Naruševičienės ir L. Stankūnaitės dukrų apklausas.
Baigiamosios kalbos – vieni prašo išteisinti, kiti – nuteisti
Spalio 18 d. teismas baigė bylą nagrinėti iš esmės – proceso dalyviams suteikti baigiamieji pasisakymai. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras E. Motiejūnas pareiškė, kad vadinamoji pedofilijos byla turi būti nutraukta konstatuojant, kad jau miręs verslininkas A. Ūsas netvirkino D. Kedžio ir buvusios jo sugyventinės L. Stankūnaitės mažametės dukros.
„Manau, kad A. Ūsui pripažinti kaltinimų pagrįstumą vien tik mergaitės parodymais nėra teisinio pagrindo, todėl prašau pripažinti, kad A. Ūsas nepadarė Baudžiamojo kodekso (BK) 153 str. numatytos nusikalstamos veikos dėl mažamečio asmens tvirkinimo, priimant išteisinamąjį nuosprendį“, – teisme sakė prokuroras.
Su tokia prokuratūros pozicija nesutiko Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovė Alina Masel, teismo paprašiusi nutraukti bylą tik dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti.
Kitokios pozicijos laikėsi VTAT atstovaujanti mažametės mergaitės atstovė advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė, įsitikinusi, kad A. Ūsui pareikšti kaltinimai pasitvirtino ir teisėjų kolegijos prašė kaltinamąjį pripažinti kaltu.
„Stebina prokuroro nuomonė, jog nebuvo nustatyti konkretūs tvirkinamieji veiksmai mergaitės atžvilgiu, – sakė advokatė. – Visada tikėjau ir tikiu teisingumu, todėl teismo prašau teisingumo mano atstovaujamai mažametei mergaitei, – pripažįstant A. Ūsą kaltu ir nutraukiant bylą“.
Atsižvelgdamas į tai, kad trys liudytojai teisme galimai davė melagingus parodymus, valstybinis kaltintojas teismo paprašė pradėti ikiteisminius tyrimus D. Kedžio tėvui V. Kedžiui, pasakojusiam, jog L. Stankūnaitės tėvų namuose matė tik su trumpikėmis vaikščiojusį A. Ūsą, apie vyndėmę ant A. Ūso lyties organo prabilusiai L. Bloznytei-Plešnienei bei D. Kedžių kaimynei O. Girdauskienei, kalbėjusiai apie tvirkintą mergaitę.
„Visi kaltinimai yra niekingi, surašyti – pradžiai galvota, kad nestabilios psichikos žmogaus, gal padėjėjas buvo sveikas, ir galiu atsakingai pasakyti, kad paliksiu šį gyvenimą įrodęs, kad sūnus nekaltas, net nužudytas“, – teigė kaltinamojo tėvas.