Iš esmės draudimai auginti visų rūšių GMO prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, tačiau tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje – visame pasaulyje skamba jau ne vienerius metus. Šalys viena po kitos nebepaiso joms primestų tarptautinių įsipareigojimų ir uždraudžia savo šalyje auginti prieštaringai vertinamus genetiškai modifikuotus augalus.
Lenkija dėl to jau teisiasi su Europos Komisija. Bulgarija taip pat jau gavo šešis įspėjimus. „Monsanto“ kompanijos genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810 savo teritorijoje uždraudė auginti jau penkios ES šalys. Visos jos rėmėsi austrų mokslininkų atliktais tyrimais, parodžiusiais, kad pamaitinus laboratorines peles šiais kukurūzais – net ketvirtoje palikuonių kartoje randama išsigimimų. Ypač skaudus praradimas šiai JAV korporacijai buvo Vokietija. Vokietijos vyriausybei uždraudus šalyje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, „Monsanto“ ją apskundė teismui. Pastarasis skundą atmetė.
MON810 – tik viena iš dviejų Europos Sąjungoje komerciniams tikslams leistų auginti maistinių kultūrų. Dėl sudėtingiausių pasaulyje biurokratinių procedūrų leisti auginti GMO Europoje – nelengva, o uždrausti tai, kas jau įteisinta – dar sunkiau... Todėl niekas nenori laukti, kol šis eksperimentas su žmonija turės tragiškų pasekmių ir maištauja.
Pavojai gamtai, mūsų aplinkai – taip pat ne ką mažesni. Prieš penkerius metus aplinkosaugininkų skelbti nuogąstavimai dėl „superpiktžolių“ atsiradimo atrodė tarsi būtų iš fantastikos srities, tik teorinė galimybė. Šiandien vien JAV paplitusios 14 rūšių „superpiktžolės“, kurios atsparios įprastiems herbicidams ir kovai su jomis dar nesukurta naujų priemonių.
Į laukinę gamtą plinta ir patys genetiškai modifikuoti augalai, tapę naujomis invazinėmis rūšimis. Japonijoje kas 20-tas pakelės rapsas – genetiškai modifikuotas. Švedijoje bandymų laukelyje atlikus eksperimentinį genetiškai modifikuotų rapsų auginimą net ir po 10 metų nesugebėta jų išnaikinti. Vabzdžiams nuodingų genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkės, kenkiančios ir bitėms, patenka į medų, kitus bičių produktus, kuriuos vartoja žmonės. Dar pernai skelbta, kad šie vadinamieji Bt toksinai, esantys kiekvienoje šių GMO ląstelėje, veikia tik vabzdžius, bet eksperimentai su pelėmis parodė, kad žinduoliams jie taip pat pavojingi.
Pasaulis jau turi 12 metų genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo patirties. Per šį laiką žlugo visi apie GMO naudą skelbti mitai. Pagrindinis jų: GMO išmaitins pasaulį. Dabar jau aišku, kad problema - ne maisto kiekis, kuris yra daugiau negu pakankamas. Problema yra maisto produktų paskirstymas ir kainos. Maisto yra, bet skurdžių šalių gyventojai neturi už ką jo nusipirkti. Turtingų šalių kompanijos kolonizavo Pietų Amerikos, Afrikos, Pietryčių Azijos žemes ir augina ne maistą tų šalių žmonėms, o biodyzeliną „ekologiškesniam“ kurui ir pašarus viso pasaulio kiaulių kompleksams, nuo kurių srutų baigia uždusti jūros ir vandenynai. Būtent GMO auginimas biokurui privedė prie pasaulinio maisto kainų kilimo.
Dar vienas mitas: GMO išgelbės nuo chemizuoto žemės ūkio. Tačiau dabar jau aišku, kad didžiosios biotechnologijų kompanijos tuo pačiu yra ir didžiausios pesticidų gamintojos. Dalies jų, jau uždraustų, žudantį poveikį visa biota jaus dar ne vieną dešimtmetį. „Monsanto“ kompanijos gaminto chemikalo DDT galima aptikti net Antarktidos pingvinuose, o po Vietnamo karo, kurio metu buvo naudojama šios kompanijos gaminama „oranžinė medžiaga“, gimė jau trečia karta išsigimusių vaikų. Tad kodėl matydami tokį tarptautinių korporacijų kaip JAV „Monsanto“, Vokietijos „BASF“, moralinį veidą, turėtume pasitikėti jomis ir įsileisti jas vykdyti savo eksperimentus, kuriuose mūsų mokslininkams leidžiama būti tik daržininkais?
Kai 2007 metais žaliųjų ir visuomenės pastangomis BASF korporacijai (tai pačiai, kuri su „Gazprom“ ruošiasi tiesti dujotekį Baltijos jūros dugnu) nebuvo leista Klaipėdos rajone Vėžaičių seniūnijoje auginti genetiškai modifikuotų rapsų, BASF atstovas ir VU dėstytojas Dainius Štitilis „Verslo žinioms“ taip pasakė: „Visuomenė trypčioja vietoje, piktinasi naujomis technologijomis, bet praeis dveji treji metai, ir gali būti, kad patys prašysimės tų technologijų – kad tik išspręstume maisto kainų problemą”.
Lietuvių pasipriešinimas užsienio korporacijų taršioms technologijoms ir gyvybiškai svarbių valstybės ūkio sektorių užvaldymui skeptikų vertinamas kaip ksenofobija, tačiau ši kova neturi nieko bendro su priešiškumu užsieniečiams. Kovojama ne prieš atskiras valstybes, o prieš beveides tarptautines korporacijas, kurios siekia būti globalios ir daryti pelną visur ir iš visko, neatsižvelgdamos į skirtingų tautų kultūrą, vertybes, unikalią gamtą. Indija skelbia apie nepaprastai išaugusį ūkininkų, priklausomų nuo GMO, savižudybių skaičių. Biotechnologijų kompanijos tuojau pat atkerta, kad Indijos žmonėms savižudybės – nuo seno įprastas reiškinys. Tačiau britų žurnalistai atskleidė, kad daugybė smulkių ūkininkų tapo priklausomais nuo šių korporacijų, nes lengva ranka pasirašė sutartis, kurių sąlygos tapo nebepakeliamos.
Taigi kova prieš GMO yra kova ne prieš mokslą, ne prieš pažangą, o prieš naujos rūšies kolonializmą, maisto ir žemės ūkio monopoliją. Kur pradedamos auginti genetiškai modifikuotos kultūros - nelieka vietos ne tik ekologiniams ūkiams, bet ir smulkiesiems ūkiams apskritai. Pasaulio aruodu vadinta Argentina dabar pati priversta importuoti maisto produktus, nes beveik visą jos dirbamą žemę užėmusi genetiškai modifikuota soja, kitos genetiškai modifikuotos kultūros, kurių visa produkcija priklauso turtingų šalių sėklų monopolinkėms „Monsanto“, „Dupont“, „Syngenta“ ir kitoms.
Džiugina mūsų kaimynų latvių iniciatyvos. Latvijos parlamentui teikiamame GMO įstatymo pakeitimo projekte numatyta įteisinti „laisvas zonas nuo GMO“, o visą GMO produkciją prekybos centruose dėti tik į atskiras, aiškiai pažymėtas lentynas. Latvijos vyriausybė ketina Europos Komisijai pateikti savo poziciją, kad šalis pirmenybę teikia ekologiniams ūkiams ir neleis, kad GMO ūkiai juos sužlugdytų, kaip atsitiko Ispanijos Aragono regione, kur pradėjus auginti GMO ekologinių ūkių skaičius sumažėjo 70 proc.
Suomijos vyriausybė neseniai pareiškė, kad siūlys Europos parlamentui ir Europos Komisijai leisti kiekvienai šaliai apsispręsti savarankiškai, auginti GMO ar ne. Įdomu tai, kad dar šių metų kovo mėnesį ta pati Suomija, skirtingai negu Lietuva ir kitos šalys, nepalaikė Vengrijos apsisprendimo laisvės ir balsavo prieš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON810 uždraudimą Vengrijoje.
Tuo tarpu Europos Sąjungai nepriklausanti ir jokių jos direktyvų nevaržoma Gruzija nuo kovo mėnesio uždraudė ne tik GMO auginimą, bet ir prekybą GMO produktais.
Taigi neteisūs tie, kurie sako, kad kova prieš GMO jau pralaimėta. Tikrasis išsivadavimas nuo GMO tik prasideda.