Tačiau kai pradedi galvoti, kodėl pas mus brangiausias benzinas, nors turime naftos perdirbimo gamyklą ir naftos terminalą, arba, kodėl privatizuoti Vakarų skirstomieji tinklai neša milijardinį pelną „maksimai”, o „Sodra” nesuduria galo su galu, peršasi išvada, kad čia kažkas ne taip. Bent kiek sveiko proto turintys žmonės negalėjo taip sutvarkyti mūsų valstybės ekonomikos, kad akivaizdžiai būtų skandinama valstybė su visais jos piliečiais.
Taip elgtis gali tik piktųjų dvasių ar net paties velnio apsėsti žmonės. Tokią siaubingą išvadą daryti paskatino DELFI pasirodęs Seimo narės konservatorės R. Rutkelytės straipsnis „Saugomos teritorijos: sodybų tuštėjimo metas”. Perskaičiau ir nepatikėjau... Visokių bjaurasčių esu skaitęs, bet tokios skaityti dar neteko. Jeigu tas straipsnis būtų buvęs parašytas apie „liaudies priešus” prieš 30 – 50 metų „Tiesoje” ar rajoniniame laikraštyje „Komunizmo šviesa”, tai gal ir nesistebėčiau, bet dabar... Dabar rašo Lietuvos Respublikos Seimo, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir valdančiosios koalicijos narė, humanitarinių mokslų daktarė Rūta Rutkelytė, kandidatuojanti į Europos Parlamentą. Tai kas mus atstovauja Seime ir ką mes renkame į Europos Parlamentą?
Visos Lietuvos nelaimės dėl saugomų teritorijų
Tai ką gi parašė Lietuvos Respublikos Seimo narė R. Rutkelytė savo straipsnyje „Saugomos teritorijos: sodybų tuštėjimo metas”? Trumpai galima būtų pasakyti, kad, anot p. Rutkelytės, beveik visų Lietuvos bėdų priežastis – valstybės saugomos teritorijos: rezervatai, draustiniai, nacionaliniai ir regioniniai parkai. Saugomos teritorijos apraizgė visą Lietuvą, pavergė 800 000 Lietuvos žmonių ir net sukėlė dabartinę ekonominę krizę. Jeigu Saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų pareigūnai nebūtų draudę grobti paežerių ir riboję ten vilų statybų, žemės sklypai būtų buvę pigesni ir Lietuvos žmonėms nebūtų reikėję tiek daug pinigų skolintis iš bankų. Tiesiog dabar 800 000 Lietuvos piliečių laimingai gyventų paežerėse ir švilpautų žiūrėdami į krizės kamuojamą pasaulį.
Iki šiol visos civilizuotos pasaulio valstybės kūrė saugomas teritorijas, kad išsaugotų vertingiausią gamtinį ir kultūrinį paveldą. O Lietuvoje, anot Seimo narės, saugomose teritorijose dažnai nėra nieko vertingo, ten klesti valdininkų savivalė ir korupcija, dėl saugomų teritorijų tauta supriešinama, griūva tautos moralė ir pasitikėjimas valstybe.
Maža to, Seimo narė ir kandidatė į Europos Parlamentą Rūta Rutkelytė tautai praneša, kad dėl saugomų teritorijų Lietuvai gresia pilietinis karas: dzūkai ir suvalkiečiai kyla į kovą prieš naujų saugomų teritorijų steigimą, Kuršių nerijoje siautėja ekologiniai teroristai, o Krekenavoje - vyksta tikras karas! Silpnesnių nervų pilietis jau gali traukti iš palėpės surūdijusį dvivamzdį, kad nudėtų kokį išgamą – valstybės saugomų teritorijų pareigūną. O kad toks noras tūlam neinformuotam piliečiui gali kilti, užtenka paskaityti straipsnio autorės išvedžiojimus apie saugomų teritorijų pareigūnų vykdomą „teroristinę veiklą” ir saugomose teritorijose gyvenančių žmonių „kančias”.
Krekenavoj vyksta „karas dėl kebabinės”
Pasirodo, saugomų teritorijų gyventojai yra beteisiai baudžiauninkai, nes jiems draudžiama ne tik ką nors statyti, bet ir laikyti karves. Saugomos teritorijos – tai konclageris. Todėl , anot p. Rutkelytės, „žmonės masiškai, visuotinai sako NE prievartai ir vergijai. Liaudis atleistų prakeiktos krizės padidintus mokesčius, kad tik atgautų savo laisvę ir teises”.
Pasirodo, žemdirbiai visai nesijaudina dėl didėjančių mokesčių, iki absurdo sumažintų pieno supirkimo kainų, žemės ūkio produkcijos perdirbėjų ir prekybininkų plėšikavimo – liaudis „masiškai, visuotinai” trokšta tik vienintelio dalyko – sunaikinti valstybės saugomas teritorijas ir pašalinti jas prižiūrinčius „išgamas” – valstybės pareigūnus.
O kad Lietuvos valstybės saugomų teritorijų pareigūnai yra „tikrų tikriausi išgamos” savo straipsnyje daug kartų patvirtina Seimo narė Rūta Rutkelytė. Štai kaip ji vadina Lietuvos valstybės saugomų teritorijų pareigūnus: mokesčių mokėtojų pinigų švaistytojais, kasmet išleidžiančias 20 milijonų litų, „saugumiečiais”, skundžiančiais žmones statybų inspekcijoms, žemėlapiuose sunaikinančiais ištisus kaimus, buldozeriais šluojančiais pastatus ir užmušančiais norą žmonėms dirbti, naująja kolūkine nomenklatūra, prisidengiančia ES direktyvomis ir verčiančia lietuvius baudžiauninkais, saugomų teritorijų klanu, vilkais, norinčiais suėsti 800 000 raudonkepuraičių, Vilko tarnyba, Vilko gauja ir pan. Manau, kad to pakanka, jog prasidėtų pareigūnų linčo teismai miestų ir miestelių aikštėse.
Iš tikrųjų viskas nėra taip tragiška, kaip piešia p. Rutkelytė. Dzūkai norėjo įkurti Daugų regioninį parką, o suvalkiečiai – Suvalkijos nacionalinį parką. Bet praėjo keletas metų ir Suvalkijoje vietoj parko kuriasi danų kiaulininkai, o prie Daugų ežero statomos naujalietuvių vilos ir Daugų policijos nuovada. Ir kiaulininkams, ir naujalietuviams saugomos teritorijos trukdo, o vietinių gyventojų nuomonės niekas ir neklausia – juos paprasčiausiai gąsdina saugomų teritorijų baubu. Krekenavoj vyksta ne karas, o stumdymasis dėl ne vietoj pastatyto kebabų vagonėlio. Koks ekologinio terorizmo proveržis vyksta Kuršių nerijoje – sunku pasakyti (matyt, p. Rutkelytė mintyje turi prokurorų bandymus pažaboti nelegalias statybas ar Zujevo vagonėlio nuvilkimą).
O kur iš tikrųjų šuo pakastas?
Į šį klausimą atsako pati straipsnio autorė. R. Rutkelytė sako, kad „kaimo gyventojai ir ūkininkai kelia dešimtis klausimų: Kodėl sklypų negalima skaidyti? Kodėl dideliame sklype leidžiama statyti tik vieną namą? Kodėl drastiškai ribojamas užstatymo plotas? Kodėl leidžiamas tik vienas aukštas?”
Tai yra tipiški žemgrobių, iki šiol tebesiveržiančių į saugomų teritorijų paežeres, klausimai. Ūkininkai ir paprasti kaimo žmonės tokių klausimų neuždavinėja. Sakykit, kam ūkininkui skaidyti savo žemę sklypais ar statyti dešimt namų? To reikia tik spekuliantams, žemgrobiams ir saugomų teritorijų niokotojams.
Prieš keletą metų Konstitucinis Teismas mažiausiai14 -ai tūkstančių žemgrobių uždėjo apinasrį ir neleido persikelti žemes į saugomų teritorijų paežeres. Todėl ponia kandidatė į Europarlamentą kaltina Konstitucinį Teismą, pasirašius nuosprendį Konstitucijai ir neapgynus 800 000 piliečių konstitucinių teisių. Apklausinėjau visus pažįstamus ūkininkus, saugomų teritorijų gyventojus ir nesutikau nė vieno, kurį būtų nuskriaudę saugomų teritorijų pareigūnai ar papiktinęs Konstitucinio teismo sprendimas. Tad kas tad tie 800 tūkst. nuskriaustųjų? Gal yra kokie sąrašai ar parašai? Ar tai tik apsėstų žmonių haliucinacijų vaisius?
Liaudies išmintis sako: kur pinigas – ten šėtonas. O pinigas ir materija šiandien valdo viską: žmonių protus, sąžinę ir valstybę. O tai ir reiškia, kad „masiškai ir visuotinai” pardavinėjame dūšią velniui. Į valdžią veržiasi apsėsti, dvasiškai suluošinti žmonės, todėl ir jų priimami sprendimai nesiderina su sveiku protu ir valstybės interesais. Nei Prokuratūra, nei STT, nei VSD čia nieko padėti nebegali. Šioms institucijoms pačioms reikia dvasinės pagalbos ir dvasinio apsivalymo. Belieka kreiptis į Bažnyčios hierarchus, kad jie paruoštų daugiau egzorcistų, o šie pradėtų masinį mūsų sielų apvalymą nuo mus apsėdusių piktųjų dvasių.
P.S. O kas vis dėlto yra didesni mokesčių mokėtojų pinigų švaistytojai: 141 seimūnas, per metus išleidžiantis 125 mln. litų, ar 450 valstybės saugomų teritorijų pareigūnų, saugančių gamtos ir kultūros vertybes teritorijoje, užimančioje 70 – 80 proc. Lietuvos ploto?