Mat ugnikalnis yra ant tektoninio plyšio. Be to, jei bus išjudintas šalia esantis ugnikalnis, pasekmės Europai gali būti panašios į liūdną XVIII a. taip pat Islandijoje išsiveržusio Lakio ugnikalnio poveikį.
Ugnikalnis išmeta ne tik pelenus
„Ugnikalnis išmeta ne tik pelenus ir dulkes, bet daug įvairių cheminių medžiagų – pirmiausiai sieros, chloro ir fluoro junginių. Jų poveikis gali būti skirtingas. Kalbant apie pelenus, viskas priklauso nuo to, kiek jų išmetama, kaip jie pasklinda ir ir kokiame aukštyje. Šiuo atveju pelenai pasiekia tik troposferą – artimiausią mums atmosferos sluoksnį, todėl jie turėtų gan greitai nusėsti ir išsisklaidyti.
Kai pelenų nusėda daugiau, jie gali paveikti žmonių sveikatą, pirmiausiai pavojingi alergiškiems ir problemų su kvėpavimo takais turintiems žmonėms. Tačiau tam turi būti pakankamai didelė koncentracija. Pagal dabartinius išmetimo mastus ir pelenų koncentraciją virš Lietuvos, panašu, kad mums toks pavojus kol kas negresia“, - teigė mokslininkas.
Anot G. Motuzos, jei pelenai būtų išmesti į stratosferą, kuri yra dar 5-10 km aukščiau, dalelės galėtų pasklisti labai plačiai ir išsilaikyti ilgesnį laiką. Nors tuomet lėktuvai greičiausiai galėtų skraidyti, atsirastų rizika, kad bus poveikis planetos klimatui. „Buvo ugnikalnių išsiveržimų, po kurių klimatas atvėsdavo puse laipsnio, laipsniu ir net daugiau. Pavyzdžiui XVIII a. po Lakio ugnikalnio išsiveržimo Europoje buvo labai šaltos žiemos. Tačiau šis ugnikalnis nėra toks stiprus“, - pasakojo pašnekovas.
Dar vienas realus ugnikalnių išsiveržimų pavojus, kaip jau minėta, yra dujos. Išmetami cheminiai elementai atmosferoje jungiasi su vandeniu ir tampa sieros bei kitų rūgščių dalelėmis. Jos gali užteršti vandenį, išplauti dirvą, padidinti eroziją, tiesiogiai pakenkti augalams bei paveikti žmonių kvėpavimo takus.
„Kol kas to bijoti mums taip pat nėra pagrindo. Iš ugnikalnio neišmetama labai daug dujų. Tačiau tokių dalykų yra buvę. To paties Lakio išsiveržimo metu buvo išmesta apie 120 mln. tonų sieros junginių. Tuo metu Europoje labai padidėjo žmonių mirtingumas. Šiuo metu rūgštaus lietaus galima tikėtis tik arčiau ugnikalnio išsiveržimo centro – Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje. Poveikis priklausytų nuo lietaus masto ir trukmės. Mes esame gana toli ir mus pasiekia tik tos išmetimų dalys, kurios yra pakankamai dideliame aukštyje ir jau pakankamai išsisklaidžiusios“, - ramino G. Motuza.
Gamtinės aplinkybės gali būti nepalankios
Šis ugnikalnis, anot mokslininko, nėra pats pikčiausias, tačiau jo aktyvumas bet kada gali pasikeisti. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko jis užtruks. Paskutinį kartą, prieš du šimtus metų, ugnikalnis spjaudėsi net dvejus metus. Per tokį laiką, aišku, būtų išmesta pakankamai daug ir pelenų, ir sieros junginių.
„Kita vertus, visos dabartinės prognozės yra spekuliatyvios. Požeminių procesų mes dar pakankamai gerai nepažįstame, kad galėtume patikimai numatyti jų eigą. Taigi ugnikalnis gali nurimti po kelių dienų, savaičių, mėnesių ar net metų. Jo aktyvumas gali silpti arba, atvirkščiai, stiprėti, mat jis yra ant plyšio, todėl magma gali prasiveržti ir pro kitas vietas. Be to, šalia yra galingesnis ugnikalnis. Jeigu jis surezonuos ir pradės veržtis, pasekmės bus kur kas didesnės. Taigi scenarijai gali būti labai įvairūs“, - svarstė pašnekovas.
Vienas iš būdų, kaip be šiuolaikinių prietaisų nustatyti oro taršą pelenais ir sieros junginiais – vakarinė žara. Jei dangus nusidažęs ryškiai raudona spalva, galima įtarti, kad ugnikalnis paveikė atmosferą.
Beje, pagal šį požymį ugnikalnių išsiveržimų istoriją galima stebėti įvairaus laikmečio dailininkų peizažuose. Menotyrininkai yra pastebėję, kad tam tikrais laikotarpiais visi dailininkai tapydavo labai ryškias žaras. Paaiškėjo, kad tuo metu būdavo išsiveržęs ugnikalnis. Ugnikalnių išsiveržimai, deja, yra įprastas mūsų planetai gamtinis reiškinys, lydintis Žemę per visą jos istoriją.
