Tuo tarpu Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU), rengdamas naują statuto projektą, kuris dar šį mėnesį turėtų būti pateiktas LR Seimui, svarsto savo pavadinimo keitimo galimybę. Universiteto rektorius pakvietė akademinę bendruomenę padiskutuoti, ar dabartinis LŽŪU pavadinimas atitinka šiandienius iššūkius studijų kryptims ir turiniui, ar jis patrauklus rinkodaros aspektu? Ar pavadinimo prasme LŽŪU neatsilieka nuo kitų šalių giminingų universitetų?
„Ūkininko patarėjas“, būdamas svarbiausiu agrarinės visuomenės laikraščiu, taip pat nelieka nuošalyje: šį šeštadienį kviečiame pasvarstyti, ar verta keisti LŽŪU pavadinimą.
LŽŪU studijų prorektorius doc. dr. Jonas ČAPLIKAS:
„Šiuo metu tinkamas momentas padiskutuoti dėl universiteto pavadinimo, nes pagal naują Mokslo ir studijų įstatymą parengėme universiteto statutą, kurį šį mėnesį turėtų tvirtinti Seimas. Priimant naują statutą kartu gera proga keisti ir pavadinimą.
Ar tai daryti, svarstyti tikrai verta, nes universiteto veikla daug platesnė negu apima dabartinis pavadinimas. Juk mes dirbame ir aplinkos inžinerijos, ir ekologijos srityse. Moksliniai tyrimai ir studijos tikrai yra platesni negu dabar pasako pavadinimas. Mes visuomet stengiamės, kad studijų programos atitiktų poreikius ir naujausias mokslo tendencijas. Rengiamos naujos studijų programos, tokios kaip bioenergetika, maisto kokybė ir sauga. Taigi nuo pirminio žemės ūkio studijų programos plečiasi tolyn ir gilyn.
Noriu pabrėžti: jeigu diskusijų metu būtų sutarta keisti pavadinimą, tai jokiu būdu nereikš, kad universitetas atsisako rengti agrarinės srities specialistus. Žemės ūkis buvo, yra ir bus pagrindinė sfera, kuriai mūsų universitetas rengs specialistus, rūpinsis žmogiškųjų išteklių kokybe.
Be to, Europoje labai nedaug yra universitetų ir nenorime likti vienintelis reliktas, kurie tebeturi žemės ūkio pavadinimą. Vieni pasivadino Aplinkos, kiti Gyvybės mokslų, treti pasirinko vietovės pavadinimus ir pan. Visi universitetai plečia savo mokslinių tyrimų ir studijų sferas, todėl ir jų pavadinimai kinta. Norėdami būti suprasti užsienio kolegų, būti jų partneriai, taip pat esame motyvuojami diskutuoti dėl pavadinimo.
Užsienio buvę žemės ūkio universitetai dažniausiai renkasi Gyvybės mokslų universiteto pavadinimą. Lietuvių kalba šis pavadinimas skamba ne taip gerai kaip anglų. Tačiau žinome, kad Vilniuje jau yra Gyvybės mokslinių tyrimų centras.
Pagal naują studijų klasifikatorių yra išskirta Gyvybės mokslų krypčių grupė, tačiau žemės ūkio ji neaprėpia, skirtingai nei kitose Europos šalyse. Naujojo studijų klasifikatoriaus sudarytojams mes apie tai sakėme, bet likome nesuprasti.
Dar viena priežastis, kurią jaučiame, yra ta, jog žodžiai „žemės ūkis“ jaunimui, stojantiesiems formuoja ne visiškai palankų įvaizdį. Juk ne paslaptis, kad mūsų visuomenėje agrarinė sfera nelaikoma prestižine. Tai irgi, manyčiau, nemažai lemia, jog į universitetą ateina ne pats gabiausias jaunimas. Jeigu toks formalus dalykas kaip pavadinimas galėtų pagerinti stojimo rezultatus, tai galiausiai iš to išloštų mūsų žemės ūkis, mūsų kaimas. Kai studentai pas mus pasimoko, pagyvena universiteto miestelyje, vėliau jų nuomonė, kaip rodo apklausos, apie studijas čia labai pagerėja.
Mūsų bendruomenės nuomonės dėl LŽŪU pavadinimo įvairios. Šiuo klausimu kol kas dar nėra priimta galutinių išvadų.“
Žemės ūkio ministras Kazys STARKEVIČIUS:
„Jeigu pavadinimo galima nekeisti, tai ir nereikia to daryti. Juk LŽŪU jau turi savo įvaizdį, kodėl dabar jį reikėtų kurti iš naujo. Kiek teko lankytis užsienio šalyse, jose taip pat yra žemės ūkio universitetai, ir visi žino, kas jie tokie, kokius specialistus rengia. Juk jau pats žodis „universitetas“ pasako, kad tai yra universalus, platus specialistų rengimas. Šis žodis talpina viską.
Šią savo konservatyvią nuomonę galėčiau pagrįsti patirtimi: tapęs žemės ūkio ministru svarsčiau galimybę Žemės ūkio ministerijos pavadinimą keisti į Kaimo reikalų ministerijos. Tačiau suskaičiavus, kiek tai kainuotų, šio žingsnio atsisakėme, nes toks keitimas pernelyg brangus mūsų valstybei. Manau, panašiai būtų ir keičiant LŽŪU pavadinimą. Verčiau siūlyčiau didesnį dėmesį skirti studentų rengimui, profesūros kvalifikacijai kelti ir pan.
Yra Lietuvoje aukštųjų mokyklų, kurios per dvidešimt metų savo pavadinimą keitė ne sykį. Manau, tai labiau buvo susiję ne su jų studijų kokybės gerinimu, o su administracijos vadovybės pakeitimais. Kaimo žmonėms, manyčiau, LŽŪU pavadinimas mielas ir jokio kito nereikia. Modernūs pavadinimai esmės nepakeičia.“
LŽŪU studentų atstovybės prezidentas Simonas PUSVAŠKIS:
„Mūsų atstovybė kartu su fakultetuose veikiančiomis studentų tarybomis svarsto šį klausimą. Galutinių sprendimų dar nepriėmėme.
Kalbant apie universiteto pavadinimą, reikia žvelgti ne vien šios dienos akimis, privalome galvoti apie tolesnę ateities perspektyvą.
Studentai turi įvairių nuomonių: vieni pasisako už keitimą, kiti džiaugiasi galintys mokytis būtent Žemės ūkio universitete ir nenori, jog pavadinimas būtų keičiamas.“
Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininko pavaduotoja akademikė habil. dr. Veronika VASILIAUSKIENĖ:
„Tam tikri istorijos, raidos dėsniai, pavadinimai – ne mados klausimas. LŽŪU turi ilgą istoriją, prasidėjusią Žemės ūkio akademijos įkūrimu tarpukario metais. Lietuva – žemės ūkio kraštas. Mums nereikia to gėdytis. Norint gerai tvarkyti žemės ūkį turi būti ir šios srities mokslo, mokymo įstaigų. Kitoks universiteto pavadinimas esmės nepakeis. Motyvuoti tuo, kad į kitaip pavadintą universitetą įstos daugiau jaunimo, naivu. Juk stojantieji puikiai žino, kur ir kokios specialybės jie nori mokytis.
Užsienyje taip pat yra žemės ūkio universitetų. LŽŪU – gražus pavadinimas, gerai skamba ir anglų kalba. Mes, šio universiteto absolventai, didžiuojamės savo Alma Mater. Į LŽŪU stoja nemažai ūkininkų vaikų. O kam jis nepatrauklus, tegul ir nestoja.“
Vienos LŽŪU mecenačių – UAB „Dotnuvos projektai“ generalinis direktorius, universiteto tarybos narys dr. Rimantas DAPKUS:
„Manau, jog dabartinis universiteto pavadinimas atspindi jo veiklą ir keisti būtų netikslinga. Šis pavadinimas jau prigijęs, tegul toks ir lieka. Aišku, į pavadinimą „žemės ūkis“ nesutalpinsime ir tiesioginės žemės ūkio gamybos, ir, pavyzdžiui, ekologijos, miškininkystės ar kitų dalykų, kurie dėstomi universitete. Tačiau juk ir šios sritys tam tikra prasme siejasi su žemės ūkiu. Nemanau, kad pavadinimas pakeistų esmę, ją sudaro tai, kas yra universiteto viduje.“
Absolventų klubo „LŽŪU Alumni“ prezidentas dr. Edvardas MAKELIS:
„Ne visada pavadinimas atitinka turinį. Esminis dalykas – ką apima universiteto studijų programos. Gyvenimas nestovi vietoje: į šiandienos žemės ūkį negalime žiūrėti siaurąja prasme, daug klausimų siejama su aplinkosauga, bioenergetika ir panašiais dalykais. Kita vertus, jeigu turėtume, kaip yra kai kuriuose Vakarų Europos šalyse, karalių įkurtą universitetą, skaičiuojantį dviejų ar daugiau šimtų metų tradicijas, tokio pavadinimo keisti nevertėtų.
Negalima sakyti, kad pavadinimo keitimas išspręs stojančiųjų skaičiaus ar kitokias problemas. Svarbu ne viena iškaba, bet ir tai, kas universiteto viduje. Vis dėlto pavadinimo keitimo klausimas tikrai svarstytinas. Visai realu diskutuoti apie Gyvybės mokslų universiteto pavadinimą. Jis apimtų įvairias agrarines ir joms artimas, kaimui reikalingas studijų programas, tarp jų, noriu pabrėžti, ir gyvulininkystę. Juk žinome, kad žemės ūkis tampa specializuotas, koncentruotas.
Taigi ir aukštosioms mokykloms nereikia sustabarėti, būtina tobulėti, prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių. Tenka pasakyti, kad pagal Lietuvos įstatymus universitetai yra gana uždaros bendruomenės. Mes galime išsakyti įvairių nuomonių, tačiau universitetai yra autonomiški, nuomonė „iš gatvės“ jų pavadinimo ar kitų veiklos pokyčių nelemia. Aktyvumo, prisitaikymo prie šiandienos gyvenimo pavyzdžiu galėtų būti Mykolo Romerio universitetas. Žemės ūkiui tokio tempo, dinamiškumo trūksta.“