Pastarajai darbuotojų grupei Vilniaus universitete atlyginimus planuojama kelti didžiausiu procentu.
„Dar nesame priėmę galutinio sprendimo, tačiau diskusijose taip siūloma, nes ką tik studijas baigusių ir laipsnių neturinčių žmonių atlygis ir taip labai mažas. Tačiau tai reikštų, kad kažkam atlyginimai kils mažiau“, - pripažino A.Pikturna.
Pasak prorektoriaus, visiems dėstytojams tikėtis penktadaliu didesnio atlyginimo neverta ir todėl, kad dabar jiems mokama truputį daugiau, o atlyginimai bus didinami ne nuo konkretaus VU darbo užmokesčio fondo, o nuo senojo, Vyriausybės patvirtinto vidurkio.
Panaši situacija ir kituose šalies universitetuose. „Norint išsitekti darbo užmokesčio fonde ir visiems atlyginimą padidinti 20 proc. reikėtų turėti daugiau pinigų“, - sakė VU administracijos reikalų prorektorius.
Gresia maži atostoginiai
Žinia, kad atlyginimai didinami tik 20 proc. ir tik nuo liepos, akademinėje bendruomenėje vertinta prieštaringai. Labiausiai dėstytojus papiktino tai, kad jie gaus nepadidintus atostoginius.
„Liepą, rugpjūtį mes tų pinigų nepanaudosime, nes dėstytojams atostoginiai už 56 atostogų dienas bus skaičiuojami pagal trijų paskutinių pilnai dirbtų mėnesių (balandžio, gegužės ir birželio) darbo užmokesčio vidurkį, - pripažino A.Pikturna, pridurdamas, jog realiai didesnių atlyginimų dėstytojai gali tikėtis nuo rugsėjo.
Anot prorektoriaus, universitetas galėtų jau nuo liepos mokėti daugiau pinigų, tačiau tik su garantija, „kad kitais metais jų kas nors duos, nes mažinti atlyginimo negalima pagal Darbo įstatymą“.
Studijas aptarnaujančiam ir administruojančiam personalui atlyginimai didinti praėjusiais metais. Pasak V.Pikturnos, pagal skirtą finansavimą Vilniaus universitete nuo liepos jie pakilo 13,5 proc.
„Tie atlyginimai irgi labai maži, ieškome būdų juos kelti, nes universitetams keliami uždaviniai be galo išaugę. Prie struktūrinių fondų projektų, viešųjų pirkimų dirbančių žmonių kvalifikacija turi būti didelė, tad jiems bandome ieškoti lėšų iš papildomų šaltinių, kad dirbantys pagrindiniuose skyriuose, gautų 60-70 proc. priedus“, - sakė VU administracijos atstovas.
Pabrėždamas, jog priedai mokami už papildomus darbus, prorektorius kartojo, jog žmonės tiesiog gręžiami, nes universitetas neturi iš ko samdyti daugiau darbuotojų.
Dėstytojus skirstys į tris kategorijas
Kaip DELFI sakė Švietimo ir mokslo ministerijos ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė, nuo liepos dėstytojams ir mokslo darbuotojams penktadaliu didės tiek minimalūs, tiek maksimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai.
Vilniaus universitete bandoma kurti sistemą, kuri leistų pereiti prie diferencijuoto darbo užmokesčio, kurio dydį galėtų lemti mokslinė produkcija, darbo intensyvumas, naujų kursų rengimas ir pan.
„Profesorius ir docentus galvojame skirstyti į tris kategorijas, kad patiems aktyviausiems iš fondo, kurį sudarytų 15 ar 20 proc. darbo užmokesčio, galėtume mokėti priedus“, - sakė prorektorius.
Pasak A.Pikturnos, universitete yra „superinių“ doktorantų, kurie ir norėtų, ir galėtų dirbti. Tačiau saugant profesūrą, sudarant sąlygas dėstytojams dirbti daugiau nei etatu, kad jie galėtų pragyventi, nelieka pinigų priimti jaunų žmonių.
„Kaip jiems pasiūlyti kažką geriau, kad nors kurį laiką pas mus užsiliktų?“, - retoriškai klausė DELFI pašnekovas.
Kad situacija iš esmės keistųsi, A.Pikturnos nuomone, nuo kitų metų dėstytojų atlyginimai turėtų didėti bent 40 proc., o finansavimas studijų priemonėms įsigyti 20 proc., nes „žmonėms reikia sudaryti nors minimalias sąlygas, kad jie galėtų dirbti“.