Vasarį per mokytojų piketą švietimo ir mokslo ministrė žadėjo nuo rugsėjo didinti pedagogų darbo valandos įkainius, tačiau šis pažadas liko neištesėtas.
Esą lėšų pakako tik pridėti porai apmokamų valandų per savaitę klasės vadovams.
Pavasarį Seimo įstatymu algos padidintos tais pačiais biudžeto pinigais išlaikomiems valstybės tarnautojams – Seimo nariams, teisėjams, ministerijų darbuotojams, kurių bazinė alga išaugo iki 490 Lt.
Mokytojų tuomet politikai neprisiminė, nors Premjeras ir ragino nepriimti biudžetą žlugdančių sprendimų, kitaip neliksią pinigų švietimo darbuotojams, gydytojams ir tarnautojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės, finansinė pedagogų padėtis pagerėtų tik įvedus etatinio apmokėjimo sistemą.
Nuo šio rugsėjo tokia sistema eksperimento tvarka įvedama 12 mokyklų – Kauno rajone ir Šiauliuose.
Šiose mokyklose pedagogams 10 proc. didinamas atlyginimas už etatą, kuris yra paskaičiuotas už 30 val. darbą. Iš jų 20 val. skrita darbui klasėje, 10 val. – sąsiuvinių taisymui ir kitai popamokinei veiklai.
Mokytojai galėtų turėti dar 6 pamokas ir gauti atlygį papildomai.
„Nuo perėjimo prie etatinio apmokėjimo galima būtų kiekvienais metais nebepridėti papildomų valandų, bet didinti įkainį, koeficientą ir tokiu būdu užtikrinti spartesnį atlyginimų augimą“, – R. Žakaitienė.
Tačiau švietimo darbuotojai sako, kad tokiu būdu mokytojams tik padidės krūvis, o alga išliks kokia buvusi: pradedančio mokytojo – 800 Lt, turinčio stažą ir kvalifikaciją – apie 1,5 tūkst. Lt.
Švietimo darbuotojai siūlo neįvesti, pasak jų, ydingos etatinio apmokėjimo sistemos mokyklose, o kuo greičiau didinti apmokėjimą už valandas.
„Jeigu nesusitarsime su ministerija, turėsime imtis protesto akcijų“, – teigė Švietimo darbuotojų profsąjungos atstovas Eugenijus Jesinas.