Studentai prašo atitolinti didesnį mokestį už mokslą

Trečiadienį pas prezidentą Valdą Adamkų apsilankę studentų ir moksleivių organizacijų atstovai prašė atitolinti kitąmet įgyvendinant aukštojo mokslo reformą planuojamas didesnes įmokas už mokslą. Studentai prezidentą tikino, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įgyvendinti reformą nėra pajėgi. Studentai taip pat nepritaria aukštojo mokslo trukmės trumpinimui.

„Kreipėmės į prezidentą su prašymu atidėti didesnės įmokos už mokslą įvedimą iki tol, kol studentams nebus garantuota, kad iš jų surinktos lėšos bus panaudotos efektyviai ir kad jiems bus užtikrinta ta studijų kokybė, už kurią studentai mokės nemažus pinigus“, – po susitikimo žurnalistams sakė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė.

Pasak jos, studijų įmoka gali būti traktuojama kaip studento motyvacinis indėlis į aukštojo mokslo sistemą, tačiau tai negali būti finansinės naštos perkėlimas ant studentų pečių. I. Vareikytė aiškino, kad planuojama įmoka, kuri gali siekti iki 5000 litų per metus, neparemta šalies ekonomine situacija. Studentų manymu, pirmaisiais reformos metais įmoka turėtų nesikeisti – išlikti 530 Lt už semestrą.

Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis teigė, kad reformos sėkme abejojama, nes jau daugelį metų vyksta imitacinė aukštojo mokslo politika.

„Prezidentą šokiravo stipendijos dydis – 37 litai, paskolų sistemos nebuvimas, studentų bendrabučiai, kurių būklė kasmet vis blogėja, o renovacijai pinigų skiriama vis mažiau, butų nuomos kainos, kaip žinia, kasmet auga“, - kalbėjo J. Okunis. Psak jo, pradedant reformą turi būti apsispręsta: ar tik padidinama įmoka, ar optimizuojamas aukštųjų mokyklų tinkas, ar atsisakoma stipendijų.

Studentų atstovų nuomone, ŠMM nėra įgali įvykdyti reformą, tad jos įgyvendinimui reikalingas atskiras žmogus, kuris įgyvendintų numatytus planus.

Nepritaria studijų trumpinimui

„Tikrai studijų trumpinimas būtų didžiausia klaida, nes universitetinės studijos, pirmiausia turi suteikti platų universitetinį išsilavinimą. Tokiu atveju aš tikrai nesuprasiu, kuo skirsis kolegijinis išslavinimas nuo universitetinio“, - teigė J. Okunis. I. Vareikytė pridūrė, kad bakalauro studijas sutrumpinus iki trejų, o magistro – iki vienerių metų, būtų iškreipta universiteto sąvoka.

Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, kad, nepaisant aukštojo mokslo reformą lydinčios kritikos, prezidento įsitikinimu, pertvarka būtina: nė vienas šalies universitetas nepatenka į geriausiųjų šimtuką, Lietuvą palieka vis daugiau studentų, kurie studijoms renkasi kitas šalis.

R. Grumadaitė pažymėjo, kad, prezidento manymu, prieš pradedant reformą turi būti skurta paskolų sistema, o aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems nepriklausomai nuo socialinės padėties. V. Adamkus parėmė studentų atstovų idėją, kad ŠMM būtų sudaryta specialistų grupė ir paskirtas atsakingas specialistas, kuris rūpintųsi aukštojo mokslo reformos priežiūra ir eiga.