Lietuva – 3-a Europoje pagal IT naudojimą mokyklose

Pagal aštuntos klasės matematikos ir gamtos mokslų mokytojų pamokose naudojamų informacinių kompiuterinių technologijų (IKT) naudojimą Lietuva užima 6-ą vietą iš 22. Tai parodė tarptautinis informacinių kompiuterinių technologijų diegimo švietime tyrimas SITES. Iš tyrime dalyvavusių Europos šalių Lietuvą aplenkė tik Danija ir Norvegija.

Tyrimas, kurio metu apklausti mokyklų vadovai, informacinių technologijų specialistai ir aštuntokų mokytojai, parodė, kad Lietuvoje IKT naudojo 63 proc. matematikos ir 65 proc. gamtos mokslų mokytojų. Kaip ketvirtadienį pristatydama tyrimą aiškino švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė, IKT sudaro ne tik kompiuteriai, bet ir projektoriai, programos, kitos pamokose naudojamos technologinės terpės.

Mokytojai naudodami IKT daugiausia pateikia informaciją, demonstracijas, testais/apklausomis įvertina moksleivių darbą, konsultuoja moksleivius tiriamojoje jų veikloje, ieško partnerių jų bendradarbiavimui. Mokiniai dažniausiai rengia pristatymus, vykdo projektus, pildo testus, užduočių lapus, pratimus.

Atlikus tyrimą konstatuota, kad ugdymo tikslai ir praktinė mokytojų veikla labiau orientuota į tradicinį mokymą, kuris ir vyrauja. Tačiau perėjimo į savarankišką mokymąsi ar mokymąsi tinkluose (bendravimo ir bendradarbiavimo su bendraamžiais, ekspertais iš viso pasaulio – DELFI) lūžis neįvykęs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Nustatyta, kad tradiciniame mokyme IKT naudojimas nelemia geresnių mokymosi rezultatų.

„Rezultatus labiausiai lemia ne mokykloje esančių kompiuterių skaičius. Tai nulemia mokytojo pedagoginė, o ne technologinė, kompetencija ir tai, ar ugdymo sistema skatina įvairesnį ugdymo procesą“, - aiškino V. Būdienė.

„Skaitmeninė karta“ pralenkė ir mokytojus

Nors pagal rezultatus Lietuva užima gana aukštą vietą, patys šalies mokytojai savo technologines ir edukologines kompetencijas vertina kukliai. Pagal tai Lietuva atsidūrė 18-oje vietoje iš 22 tyrimo dalyvių. Viceministrės teigimu, mokiniai IKT srityje dažnai pasiviję ir pralenkę mokytojus. Šiandieninė „skaitmeninė karta“, pasak V. Būdienės, naudojasi mobiliaisiais telefonais, mp3 grotuvais, iPod‘ais. Kaip spręsti uždavinius, ši karta konsultuojasi per Skype.

Tuo tarpu tiek pažengę ne visi mokytojai. Todėl, V. Būdienės teigimu, jie neturi pasitikėjimo savimi, prasčiau vertina vieni kitus. Tačiau, pasak jos, mokytojai turi pakankamai kompetencijos naudoti IKT.

Tyrimo koordinatorius Lietuvoje Mantas Masaitis pastebėjo, kad Lietuvos mokytojai, vertindami IKT naudojimo trikdžius, linkę atsakomybę perkelti kitiems. Jie save laiko mažiausiu trikdžiu, į pirmą vietą iškeldami IKT mokykloje ir moksleivių namuose trūkumą, moksleivių IKT įgūdžių neturėjimą. Tuo tarpu kitose šalyse, pasak M. Masaičio, mokytojai daugiau atsakomybės prisiima patys.

SITES tyrime dalyvavusių pedagogų klausta, kokie pedagoginės veiklos modeliai įgyvendinami mokyklose, kaip juose naudojamos IKT, kaip jas naudoja mokytojai, kokie veiksniai susiję su IKT naudojimu.

Tyrime dalyvavo 35 tūkstančiai mokytojų iš 9 tūkstančių mokyklų. Tyrime dalyvavo Albertos provincija (Kanada), Ontario provincija (Kanada), Čilė, PAR, Japonija, Kinija, Tailandas, Singapūras, Rusija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Italija, Norvegija, Slovakija, Slovėnija, Izraelis.

Atskirai nuo šalies vertintos Maskva (Rusija) ir Katalonija (Ispanija). Tyrimo metu apklausta mokytojų iš 320 Lietuvos mokyklų. Tyrimą inicijavo Tarptautinė švietimo pasiekimų vertinimo asociacija (IEA), taip pat koordinuojanti PIRLS ir TIMSS tarptautinius tyrimus. Duomenys SITES tyrimui rinkti 2006 m.