Lietuvoje lėšos švietimo įstaigų renovavimui skiriamos iš dviejų šaltinių - valstybės investicijų programų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, ir savivaldybių biudžetų.
„Tenka apgailestauti, kad investavimas vyksta netvarkingai ir švietimo įstaigos nežino, kada joms nusišypsos laimė gauti investicijų renovavimui. Reikia „blato“, kad tokių investicijų galėtum tikėtis?“, - DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė.
DELFI jau rašė, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas jau per porą dienų Seime sulaukė 16 pasiūlymų, kam dar reikėtų skirti pinigų. Daugiausia juos naudoti siūlyta mokyklų ir darželių renovacijai.
Štai, pavyzdžiui, Seimo narys Bronius Pauža, naujajai kadencijai išrinktas vienmandatėje Jurbarko rinkimų apygardoje, septyniuose Seimo sekretoriate registruotuose pasiūlymuose kitų metų biudžeto projektui siūlo didinti lėšas Jurbarko darželio-mokyklos „Ąžuoliukas“, Seredžiaus pagrindinės mokyklos, lopšelio-darželio „Nykštukas“, Naujamiesčio vidurinės mokyklos, Jurbarko rajono Smalininkų specialiosios mokyklos, Klausučių kultūros centro, Tauragės rajono Adakavo pagrindinės mokyklos įvairiems remonto darbams.
Vos vienu siūlymu nuo kolegos atsiliekantis Juozas Palionis, į naująjį Seimą išrinktas vienmandatėje Prienų rinkimų apygardoje, taip pat tradiciškai siūlo pagerinti jo apygardos mokymo įstaigų būklę - paramą skirti Birštono gimnazijos pastato rekonstrukcijos projektui, Prienų Revuonos vidurinės mokyklos ir Jiezno gimnazijos renovavimui, Veiverių lopšelio-darželio rekonstrukcijai baigti.
Pasak V. Būdienės, gerai, kad Seimo nariai rūpinasi mokyklomis, darželiais. „Bet dar geriau būtų, kad tai vyktų tvarkingai, galvojant apie visus Lietuvos vaikus, studentus, o ne pasirinktinai. Dabar valstybės investavimas vyksta chaotiškai. Investicijos skirtinguose rajonuose į švietimo objektus skiriasi dešimtimis kartų - vienur nulis valstybės investicijų, o kitur 2000 Lt skaičiuojant kiekvienam savivaldybės mokiniui“, - kalbėjo viceministrė.
Jos teigimu, reikėtų investuoti galvojant apie tuos, kuriems labiausiai šiuo metu to reikia, o ne kur kas „pramušė“.
V.Domarkas – už „gerąjį lobizmą“
Su V. Būdiene nesutinka Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Virginijus Domarkas. Jo manymu, valstybės investicinių programų paskirstymas 90 proc. priklauso nuo savivaldybių pasiruošimo ir sugebėjimo paruošti projektus bei nustatyti prioritetus.
„Politikai niekada nebuvo ir, tikiu, nebus nuošalyje, jie įtakos daro, bet tai nėra lemiamas veiksnys“, - įsitikinęs V. Domarkas.
Jis aiškina, kad norint gauti valstybės paramą, visų pirma, savivaldybei reikia paruošti investicijų projektą. Jei minėto projekto nėra, apie investicinius pinigus negali būti nė kalbos. „Neseni pavyzdžiai, kai keičiantis savivaldybių merams pamirštama tuos investicinius projektus pateikti“, - kalbėjo komiteto pirmininkas.
„Aktyvus Seimo nario darbas iš tiesų duoda tam tikrų rezultatų. Tačiau tai nėra „blatas“, visi Seimo narių siūlymai skaidriai svarstomi komitetuose, po to projektai svarstomi Seimo posėdžių salėje. Tai įvardinčiau geruoju lobizmu“, - apie Seimo narių iniciatyvas paremti savo karšto mokyklas ir darželius kalbėjo V. Domarkas.
Vieniems tūkstančiai, kitiems – nė lito
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, nė lito valstybinių investicijų švietimo objektų renovavimui bei statybai 2000-2007 metais nebuvo gavusios Biržų, Utenos, Zarasų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybės. Daugiausia investicijų – daugiau nei 2000 Lt vienam mokiniui – tekę Kretingos, Joniškio, Ignalinos, Molėtų, Vilkaviškio, Pagėgių, Kaišiadorių, Birštono savivaldybėms.
Kitos šalies savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų, kitų švietimo objektų renovavimui yra gavusios labai nevienodą lėšų dydį, todėl ir švietimo objektų būklė jose nevienoda.
ŠMM žiniomis, prasčiausia situacija Šilalės, Pasvalio rajonuose, kuriuose, šių rajonų specialistų vertinimu, nėra nė vienos savivaldybės įsteigtos bendrojo lavinimo mokyklos, kurios pastatuose būtų pakankamai komfortiškos sąlygos mokytis. Ypač mažai pastatų, kuriems reikia tik nedidelio remonto Kauno, Klaipėdos, Visagino miestuose, Telšių, Kaišiadorių, Šiaulių, Švenčionių, Plungės rajonuose bei Druskininkuose.
Tačiau yra ir savivaldybių, kurios dėl neracionalaus mokyklų tinklo tvarkymo praranda investicijų efektyvumą. Dalyje savivaldybių švietimo objektų būklė nebloga ir be valstybės investicijų, nes pati savivaldybė, nelaukusi malonės iš valstybės investicijų programos, rado galimybių investuoti į mokyklų, darželių renovaciją.
Pasak ŠMM, vis dar daugiau nei pusei švietimo objektų reikia ne tik remonto, bet stambaus renovavimo.