Šios partijos narys bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys tikina, jog sulėtinti reformos tempą verčia pasiūlymų gausa ir atmeta bet kokius įtarimus, jog reforma galėtų būti stabdoma.
„Buvo diskusija dėl eigos tempo, kad jis būtų realistiškas. Dar kalbėsim apie tai su premjeru ir ministru. Išsakėm nuogąstavimus, kad turėtų pakakti laiko išklausyti įvairių institucijų nuomones. Tačiau kalbos apie jokius stabdymus nebuvo, čia dezinformacija“, - DELFI tikino V. Stundys.
Klausiamas, kuo motyvuojamas siekis pavėlinti reformą, politikas sakė, jog šiuo atveju labai svarbu išklausyti visas suinteresuotas puses bei tinkamai įvertinti visus pasiūlymus, kurie skaičiuojami ne dešimtimis, o šimtais: „Nuomonių yra daug, tad reikia jas suderinti“.
Pasak V. Stundžio, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) norėtų, kad naujasis Mokslo ir studijų įstatymas įsigaliotų nuo šių metų kovo 1 d., tuo tarpu, konservatoriaus-krikdemo nuomone, tai nėra realu. Kuriam laikui tiksliai reforma bus atidedama galutinai turėtų paaiškėti po V. Stundžio susitikimo su premjeru, TS-LKD lyderiu Andriumi Kubiliumi bei švietimo ir mokslo ministru, liberalu Gintaru Steponavičiumi.
Tuo tarpu remiantis šiuo metu galiojančiu Aukštojo mokslo įstatymu, nemokamų ar iš dalies nemokamų studijų vietų skaičių valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų pakopas ir formas Vyriausybė kiekvienais metais tvirtina ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos.
Ministras: reforma nestabdoma
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius tikina, kad siūlymų stabdyti reformą nėra – kalbama tik apie neskubėjimą: „Keliamas klausimas, kad nereikėtų skubėti. Manau, kad su koalicijos partneriais šnekėsimės apie tai, bet, mano supratimu, apie reformos stabdymą kalbos nėra. Veikiau situacija tokia, kad pripažįstama, jog mokslo ir studijų pertvarka nėra lengvas sprendimas.
Ji skausminga, paliečianti dalį interesų grupių, nuo senų gerų laikų nesuinteresuotą pokyčiais“, - DELFI kalbėjo G. Steponavičius. Anot ministro, dėl aukštojo mokslo reformos politikai sulaukia įvairių spaudimų, tačiau kartu jaučiamas milžiniškas lūkestis iš pozityviai į padėtį žiūrinčių studentų, dėstytojų.
G. Steponavičius išsisuko nuo atsakymo, ar tikisi reformos starto rugsėjo 1-ąją. Pasak jo, sprendimus būtina priimti per artimiausius kelis mėnesius, „mat priiminėti įstatymus ar poįstatyminius sprendimus likus mėnesiui ar dviem iki mokslo metų pradžios būtų nelogiška“.
„Manau, kad reforma turi judėti į priekį ir ši Vyriausybė ir koalicija pajėgi daryti sprendimus nepaisant tam tikrų interesų grupių suinteresuotumo šį procesą stabdyti“, - aiškino G. Steponavičius. Kartu jis teigė matantis „tam tikrą ryžto stoką atskirų konservatorių gretose“, tačiau tikino ir trečiadienį iš premjero bei nemažos dalies koalicijos partnerių girdėjęs patikinimus, kad reikia judėti į priekį.
Anot G. Steponavičiaus, rengiantis reformai judama geru tempu, apie planuojamas pertvarkas plačiai aiškinama visuomenei.
Studentai pavojaus varpais dar neskambina
Studentų atstovai pavojaus darbais dar neskambina, tačiau sako, jog reformos pavėlinimas įneš sumaišties tiek studentų, tiek aukštųjų mokyklų gyvenime. Pasak Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Jono Okunio, kuo mažesnis tarpas tarp priėmimo į aukštąsias mokyklas ir taisyklių nustatymo, tuo labiau didėja bendra sumaištis.
„Jeigu konservatoriai pasisako, jog įstatymo priėmimą reikia vėlinti, tačiau palaiko, jog reikia taikyti ateinančiais mokslo metais, vadinasi, tai gali įnešti sumaišties abiturientams, aukštosioms mokykloms ir panašiai“, - sakė J. Okunis.
DELFI jau rašė, kad pagrindinės Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengto įstatymo projekto naujovės – „studijų krepšelis“ gabiausiems ir labiausiai motyvuotiems studentams, valstybės remiamos paskolos prasčiau besimokantiems, universitetų bei kolegijų valdymo ir statuso kaita.