Laikiusieji valstybinį egzaminą galėjo interpretuoti vieną iš pasiūlytų trijų kūrinių. Egzamine pateiktos Jono Biliūno novelės „Vagis“ ir Vandos Juknaitės apysakos „Stiklo šalis“ ištraukos. Mėgstantys poeziją galėjo interpretuoti Henriko Radausko eilėraštį „Strėlė danguje“.
Vietoje interpretacijos pasirinkę samprotavimo rašinį, galėjo rašyti tema „Ar dora dėvėti kaukes“ bei samprotauti pagal Gėtės „Fausto“ ištrauką, kurios mintis - net ir klaidinamas tamsiuose klystkeliuose, žmogus nepaklys.
Antroje egzamino dalyje - teksto suvokimo užduotyje – laukė Marcelijaus Martinaičio kūrinys. Abiturientai turėjo atsakyti į pateiktus klausimus, interpretuoti pamąstymus, suformuluoti autoriaus mintis.
Pasirinkę mokyklinį egzaminą, rašė samprotavimo, literatūrinį rašinį arba teksto interpretaciją, o antroje dalyje taip pat atliko teksto suvokimo užduotį.
Valstybinį lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminą pasirinko daugiau nei 22,6 tūkst. kandidatų. Beveik 22 tūkst. pasirinko mokyklinį lietuvių kalbos (gimtosios) egzaminą. Valstybinės lietuvių kalbos egzaminą laikė 4,5 tūkst. kandidatų.
Parašiusi pusę rašinio pasirinko kitą temą
Po pirmos egzamino dalies Vilniaus Žirmūnų gimnazijos koridoriai prisipildė laikiusiųjų egzaminą šurmulio ir emocijų. Minia skubėjo į lauką - vieni parūkyti, antri – užkąsti, treti – išsidrėbti žolėje ir pasiruošti antrajai egzamino daliai.
„Pasirinkau rašyti Gėtės „Faustą“, parašiau daugiau nei pusę rašinio, paskui supratau, kad neturiu daugiau ką pasakyti ir nusprendžiau rinktis kitą temą. Parašiau kitą rašinį ir spėjau. Aišku, dėl kokybės neatsakau“, - DELFI pasakojo egzaminą laikiusi Agnė.
„Kai tik peržiūrėjau užduotis, iškart suvokiau rašysiąs „kaukės“ tema. Tuoj pat apgalvojau visas tezes ir pamaniau, kad šia tema turiu daugiausia ką pasakyti. Iš pradžių galvojau, kad bus sunkiau, bet vos pradėjus rašyti mintys ėmė lietis. Kai baigiau, buvau patenkintas – gan lengvai parašiau“, - geros nuotaikos nestokojo Vilius Lašaitis, šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 12 c klasės auklėtinis.
Abiturientas rašiniui rengėsi iš anksto, mat interpretacijos mokyklose sekėsi prasčiau. Pasak V. Lašaičio, rašyti rašinį rinkosi daugiau laikiusiųjų egzaminą. „Manau, rašinys sunkesnė dalis – antrą dalį rašyti bus lengviau“, - prieš prasidedant teksto suvokimo daliai, kalbėjo abiturientas.
Jei pašnekovui laiko užteko ir liko 15 minučių pasitikrinimui, tai dalis laikiusiųjų egzaminą skundėsi darbus turėję atiduoti nespėję perrašyti į švarraštį.
DELFI kalbinti egzamino vykdytojai dalijosi įspūdžiais, kad jei ankstesniais metais abiturientai užduotis atlikdavo greičiau, tai šįmet egzamino patalpoje užtruko: po pusantros valandos iš 145 egzaminą laikiusiųjų išėjo tik 8.
Prakirpo ne tuos vokus
NEC praneša, kad šiandienos brandos egzamino metu užfiksuoti tik pavieniai brandos egzaminų tvarkos pažeidimo atvejai. Druskininkų centre prakirpti ne tos egzaminų dalies vokai. Tame centre priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerijos, apskrities švietimo priežiūros specialistai bei Druskininkų savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas. Pažeidimas buvo iš karto užfiksuotas ir iškviesta policija, kuri atskiroje patalpoje saugojo pažeistus vokus iki antros egzaminų dalies.
Viename iš egzaminų centrų iš egzamino buvo pašalintas mokinys už mobilaus telefono įsinešimą į patalpą.
Išlaikyti gali ir vienoje dalyje susimovę
Jei kandidatui nepasiseks išlaikyti vienos egzamino dalies - teksto suvokimo ar teksto rašymo - kita dalis bus įskaityta sumuojant abiejų teksto dalių įvertinimus. Iki šiol vienos egzamino dalies neišlaikymas nulemdavo viso egzamino neišlaikymą.
Šįmet Nacionalinis egzaminų centras (NEC) lietuvių kalbos egzamino vertinimą organizuoja dviem lygmenimis: teksto suvokimo dalies darbai bus vertinami centralizuotai, kaip ir iki šiol, o savivaldybių įsteigtuose vertinimo centruose bus tikrinami teksto rašymo dalies kandidatų darbai. Po to lauks abiejų egzamino dalių kandidatų darbų kontrolinis vertinimas.
DELFI primena, kad kaip ir ankstesniais metais, šįmet organizuojama 12 valstybinių ir 19 mokyklinių brandos egzaminų. Norėdami gauti brandos atestatą, abiturientai privalo išlaikyti 3 egzaminus. Iš jų privalomas vienas – lietuvių kalbos. Pirmadienį dalis abiturientų laikė gimtųjų kalbų - baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių – egzaminą. Brandos egzaminų sesija baigsis birželio 11-ąją. Papildoma sesija prasidės birželio 12-ąją, baigsis - liepos 3-iąją.
Valstybinio egzamino rezultatai paaiškės per mėnesį, mokyklinio – per 5 – 9 darbo dienas.
Šiais metais brandos egzaminus laiko daugiau nei 50 tūkst. kandidatų. Tai - dviem tūkstančiais daugiau nei pernai. Iš jų beveik 48,5 tūkst. sudaro vidurinių mokyklų, gimnazijų ir profesinių mokyklų mokiniai, 1269 - buvę mokiniai, 711 - eksternai.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai pranešė prieš kiekvieną brandos egzaminą budėsią naktimis ir stebėsią interneto erdvę bandant užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms.