„Čia problema buvo suformuluota kaip dešinysis radikalizmas. Aš įtariu, kad situacija žymiai blogesnė – mums, ko gera, gresia netgi trys radikalizmo formos – kairysis radikalizmas, dešinysis radikalizmas ir etnoradikalizmas“, - Seime surengtoje diskusijoje apie dešinįjį radikalizmą sakė R. Kacevičius.
MRU dėstytojas valstybės kalte laiko tai, kad šalyje formuojasi dešinysis radikalizmas. Pasak R. Kacevičiaus, Lietuvos politika keista – esą natūraliai įvairios šalys skatina tam tikrą sveiką nacionalizmą – patriotizmą. To pavyzdys - JAV, kur gerbiama vėliava, giedamas himnas.
Nors, pasak jo, kairiojo radikalizmo grupuotės irgi turi tam tikrų šansų, daugiau nerimo kelia etnonacionalizmas. R. Kacevičius atkreipia dėmesį į augantį lenkų ir rusų nacionalizmą.
Tai MRU dėstytojas grindžia Lietuvoje kylančiomis ekonominėmis, demografinėmis problemomis.
„Jeigu šie procesai stiprės, mažumos nusivilia Lietuva. Jeigu, sakykime, lenkai mato, kad jų giminaičiai už sienos gyvena geriau, jų radikalizmas stiprėja. Tai matau skaitydamas rusakalbių komentarus delfi.ru portale. Pastarąjį pusmetį jų radikalizmas aiškiai stiprėja – Lietuva įvardijama kaip valstybė, nesugebanti išlaikyti savo projekto“, - aiškino R. Kacevičius.
R. Kacevičiaus teigimu, iš pradžių tokie radikalizmai save tik išreiškia, bet ilgainiui pradeda konfliktuoti tarpusavyje. Tokių procesų pradžia jis laiko įvykį su Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu. Ateityje, R. Kacevičiaus manymu, galimi ir kitų grupių susidūrimai.
Dėl visko kalta pati Lietuva
„Štai rusiška žiniasklaida Lietuvoje labai dažnai yra antilietuviška, nusistačiusi prieš valstybę. Beje, kaip parodė tyrimai, didžioji dalis lenkų skaito rusiškai. Kad tarp lenkų labai mažai ryšio su Lietuvos projektu ir tas ryšys pradeda skeldėti – tiesa. Tuo užsiimti labai reikėtų“, - kalbėjo D. Kuolys.
D. Kuolio manymu, Lietuva iki šiol neturi informacinės politikos – tik viešąją erdvę, kurią užleidžia bet kam. Pasak D. Kuolio, valstybei reikėtų su tautinėmis mažumomis kalbėti apie tai, kas mus sieja, taip pat reikia sveiko patriotizmo, piliečius jungiančio su šiuo kraštu.
Tai, kad Lietuvoje radikalėja lenkai – lietuvių kaltė, sako žurnalistas Algimantas Šindeikis. „Mūsų aukščiausio rango politikai daug metų kūrė lūkesčius, kurie nebuvo įgyvendinti. Manau, kad jei žmonėms meluoji 20 metų, jie supyksta – tai yra logiška“, - sakė A. Šindeikis.
Diskusijos dalyvis retoriškai klausė, kam Lietuvoje skaudėtų, jei lenkų pavardės būtų rašomos lenkiškai arba krašte, kur gyvena lenkų dauguma, atsirastų dvikalbiai pavadinimai. „Manau, sulauksime rimtų problemų, nes nemokome nusileisti ten, kur tikrai reikėjo nusileisti. Tai – tik mūsų politinio elito problema“, - teigė A. Šindeikis.