Ar 70-ties metų pedagogė turėtų dirbti, kai netrūksta jaunų pedagogų, ministro teiravosi vienas DELFI skaitytojas.
„Laikausi nuostatos, kad vyresnio amžiaus mokytojai turėtų užleisti vietą jaunesniems. Ir tas procesas palaipsniui, nors ir per lėtai, vyksta. Daug priklauso ir nuo pačių pensinio amžiaus mokytojų valios ir supratimo. O Darbo kodeksas yra nelankstus“, - sakė G. Steponavičius.
Pasak G. Steponavičiaus, į mokyklas siekiama pritraukti motyvuotus, norinčius ir galinčius dirbti mokytojais žmones. Todėl jau antri metai stojant į pedagogines studijas laikomas motyvacinis testas, daugiau dėmesio skiriama praktikai, geriausiems mokamos tikslinės stipendijos.
Ministras aiškino, kad ministerija pagaliau sustabdė diplomų kepimo konvejerį. Pavyzdžiui, šiais metais valstybė finansuos mažiau nei 800 pedagoginės pakraipos studijų vietų. Tuo metu 2008 m. tokių vietų buvo net keli tūkstančiai.
G. Steponavičius pasidžiaugė projektu „Renkuosi mokytis!“, kurio metu jauni gabūs žmonės pritraukiami į mokyklas.
Ne mažiau prasminga baigti profesinę
DELFI skaitytojus domino vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių pirkimo klausimas. G. Steponavičiaus teigimu, vadovėliai yra nemokami – jiems pirkti valstybė skiria lėšas per mokinio krepšelį.
„Jei klausiate apie pratybų sąsiuvinius, nemanau, kad visais atvejais reikalavimas įsigyti juos yra būtinas. Kartu sutinku, kad daugiau ugdymo medžiagos turi būti perkelta į elektroninę erdvę. Ta linkme ir judame. Pavyzdžiui, šiais metais Lietuvių literatūros chrestomatija 11-okams bus prieinama ir el. terpėje“, - sakė G. Steponavičius.
DELFI skaitytojas Raimundas išreiškė mintį, kad mokėti už mokslą - tai tas pat, kas mokėti už orą. Raimundo manymu, mokslas - prigimtinė teisė šiame XXI a.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra užtikrintas nemokamas bendrasis išsilavinimas. Tačiau, sako jis, apie tolesnes studijas, kaip apie nemokamą gėrį visiems, kalbėti negalime.
„Mums rūpi, kad būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių, bet kiekvienas turi siekti išsilavinimo pagal savo gebėjimus ir lygį. Ne mažiau prasmingas išsilavinimas yra baigti profesinę mokyklą ir dirbti savo mėgstamą darbą nei mokesčių mokėtojų lėšomis ir mados padiktuotam siekti aukštojo mokslo diplomo vien tam, kad turėtų tą patvirtinantį dokumentą“, - kalbėjo G. Steponavičius.
G. Steponavičius aiškino, kad pagrindinis dėmesys kreipiamas į pagalbą mokykloms ir į partneriškus, o ne hierarchinius, santykius. Pasak jo, atsisakyta iš senų laikų gyvavusios ydingos praktikos, kuomet švietimo priežiūra buvo labai biurokratizuota ir grindžiama baimės ir bausmės praktika.
Dėl to vietoj apskrityse buvusių daugiau kaip 80 mokyklas prižiūrinčių pareigūnų liko dirbti maždaug 30.
