Oficialiai teigiama, jog įsteigus lenkiškas klases Marijampolio ir Nemėžio mokyklos išliktų lietuviškos. Tačiau K.Garšva prognozavo, jog lenkai „bandytų nupirkti dalį vaikų, o kad perka – ne paslaptis“.
Dirbtinai keliami konfliktai
„Sakysim, jūs nusprendžiate vaiką leisti į lietuvišką mokyklą. Ateina seniūnas, pedagogas, psichologas, kunigas ir sako: „Neleiskit į lietuvišką mokyklą, nes būsite lenkų tautos zdraicos, negausit, jokių dovanų, žiemai malkų, jus iš darbo atleisim, o jei dar nebus aišku – per sprandą gausit“, - pasakojo lietuvybės gynėjas.
Pasak K.Garšvos, vienai motinai už tai, kad nutarė į lietuvišką mokyklą leisti vaikus, buvo grasinta atimti motinystės teises - toks karas vyksta.
Draugijos pirmininkas piktinosi, kad visi valdininkai, pradedant prezidentu, baigiant Seimu ir Vyriausybe, sako, kad nieko negali, nes blogi įstatymai.
Paklaustas, kas blogo, jeigu Marijampolio mokykloje bus įsteigta lenkiška klasė, lietuvybės gynėjas teigė, kad iš Rakonių mokyklos specialiai paėmus ir į lietuvišką mokyklą perkėlus lenkų vaikus, vietiniams pablogės sąlygos, teks mokytis dviem pamainomis.
„Mūsų netenkina tarybos sprendimas atšaukti sprendimus dėl trijų lietuviškų mokyklų, kuriose, išskyrus Rudaminą, yra mažiausiai vaikų – po 6. Konfliktas Marijampolio mokykloje, kuri 20 metų Vilniaus krašte buvo vienintelė lietuviška mokykla, programuojamas dirbtinai“, - sakė „Vilnijos“ vadovas.
Žadėjo palikti visas mokyklas
Penktadienį piketą prieš lietuviškų mokyklų uždarymą surengusiems mokytojams Vilniaus rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas Jeroslavas Narkevičius pristatė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos projektą dėl naujos lenkiškos pradinės mokyklos įsteigimo Marijampolio gyvenvietėje.
Politinio judėjimo pirmininko pavaduotojo Stanislavo Adomaičio nuomone, būtent dėl to konfliktą eskaluoja Vilniaus krašto lietuvių interesus ginanti „Vilnijos“ draugija.
„Nesu įgaliotas kalbėti Lenkų rinkimo akcijos vardu, tačiau kaip švietimo skyriaus vedėjas galiu pasakyti, kad nė viena klasė, kurioje Vilniaus krašto vaikai mokosi lietuvių kalba, nebuvo ir nebus uždaryta. Maža to, savivaldybė išlaiko netgi tas mokyklas, kuriose yra mažesnis, nei nustatyta, mokinių skaičius“, - DELFI sakė J.Narkevičius.
Anot jo, Sudervėje lietuvių mokomąja kalba mokosi 4 vaikai – mokykla išlaikoma, Dūkštuose, kur mokosi panašiai tiek pat vaikų – mokykla taip pat išlaikoma, Mostiškėse, kituose miesteliuose panaši padėtis, „tačiau niekas iš savivaldybės nesiruošia jų likviduoti“.
Lietuviams – mažiau paramos
Švietimo skyriaus vadovo teigimu, lenkiškas Beržytės, Putiniškių ir lietuviškas Butvydžių, Mostiškių, Rukainių mokyklas siūlyta reorganizuoti dėl to, kad mažų mokyklėlių mokytojai nebūtų atitraukiami nuo tiesioginio darbo.
„Mažiausias priskyrus prie didesnių, mokytojai būtų išvaduoti nuo raštvedybos, kitų administracinių darbų. Bet jeigu ne, tai tvarkoj - paliekam visas. Jei žmonės taip jautriai reaguoja, visos bus išlaikytos ir jokiu būdu neuždaromos“, - patikino J.Narkevičius.
Šveitimo skyriaus vedėjas pripažino, jog kalba, tautiškumas – jautri tema visiems Vilniaus krašto gyventojams. Lenkai jaudinasi dėl savo kalbos, lietuviai, rusai – dėl savo. „Tačiau jei pasižiūrėtumėte kiekvieną atvejį atskirai, akivaizdu, kad Vilniaus krašto mokinių sąlygos ne bloginamos, o gerinamos, klasės ne uždaromos, o išlaikomos. Mokytojos, kuris dirbo – dirba“, - sakė J.Narkevičius.
Penktadienį prie Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pastato protestavę lietuviškų mokyklų mokytojai kalbėjo priešingai.
Pasak jų, Vilniaus krašto mokykloms pagal Mokyklų tobulinimo programą valstybė skyrė 57 komplektus mokyklinių baldų, iš jų lenkiškoms mokykloms atiteko net 40 komplektų.
Piketuotojų teigimu, lenkiškos mokyklos jau seniai aprūpintos nepalyginamai geriau negu lietuviškos, tačiau iš 6 mokymo priemonių komplektų būtent joms skirti 5.
Lietuvius puošia lenkiškais tautiniais drabužiais
„Pagal mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, vidaus struktūros pertvarkymo planą iki 2012 metų matyt, jog Vilniaus rajoną valdanti Lenkų rinkimų akcija akivaizdžiai pereina prie lenkiškų mokyklų tolimesnio stiprinimo ir spartaus lietuviškų mokyklų naikinimo programos“, - pabrėžė protesto akciją surengusios „Vilnijos“ draugijos pirmininkas.
Lietuvių bendruomenės teigimu, 2005 metais Glitiškių pradinė lietuviška mokykla su 28 mokiniais prijungta prie lenkiškos mokyklos su 5 mokiniais paskiriant lenkų direktorę. „Kodėl ji nejungta prie Glitiškių lietuviškos pagrindinės mokyklos?“, - negalėjo suprati mokytojai.
Jų duomenimis ne prie lietuviškos Juodšilių mokyklos, o prie lenkiškos mokyklos buvo prijungta Parudaminio pagrindinė mokykla, kuriojė 46 mokiniai mokėsi lietuvių kalba ir 46 – lenkų kalba.
Mokytojai piktinosi, kad norima dirbtinai naikinti Nemėžio lietuvišką mokyklą-darželį, kiurį lanko auklėtinių. Pradinių klasių mokinius Lenkų rinkimų akcija neva siekia perkelti į trikalbę Nemėžio vidurinę mokyklą, kuriai vadovauja Lenkų rinkimų akcijos narys. Jų teigimu, lietuviškame darželyje organizuojamos lenkiškos grupės, lietuviškų klasių vaikai rengiami lenkiškais tautiniais drabužiais.
Piketuotojų nuomone, neteisinga, kad tik lietuviškų Rudaminos, Nemenčinės, Maišiagalos mokyklų mokiniai mokosi antroje pamainoje, o svarbiausia – kad perskirstydama sutaupytas mokinių krepšelio lėšas savivaldybė ženklias sumas atiduoda lenkiškoms mokykloms. „Tai nustatė Valstybės kontrolė, tačiau situacija nesikeičia“, - konstatavo protesto akcijos dalyviai.
Kreipėsi į lygių galimybių kontrolierę
„Tai, kad Vilniaus rajono lenkiškos mokyklos gauna dideles lėšas iš Lenkijos valstybės - atviras kitos valstybės kišimasis į Lietuvos reikalus. Pavyzdžiui, Lenkijoje Seinų lietuviška mokykla negauna to, kas oficialiai skelbiama, o lietuviškas darželis negauna jokių lėšų“, - komentavo K.Garšva.
Šią savaitę grupė Seimo narių, atižvelgdama į nuolat gaunamus visuomeninių organizacijų, mokyklų bendruomenių nusiskundimus dėl lietuviškų mokyklų naikinimo Vilniaus rajone, kreipėsi į Lygių galimybių kontrolierę Aušrinę Burneikienę.
Kreipimesi prašoma ištirti ar Vilniaus rajono savivaldybės institucijų vykdoma švietimo politika rajono mokyklose nepažeidžia Konstitucinio lygių galimybių principo, suteikdama privilegijų švietimo įstaigoms, kuriose vaikų ugdymas vyksta lenkų kalba.