Šiame „Delfi“ straipsnių cikle, kur aprašome tėvų patirtis apie ugdymo įstaigas, pakeičiame tėvų vardus, neminime mokyklų pavadinimų dėl vaikų saugumo. Moters, kurią pavadinkime Milda, šeimoje auga keturios mergaitės. Dvi vyresnės ir jauniausios dvynės.

Su pirmosiomis šeimoje net nebuvo diskusijos, jos ėjo į savivaldybinę mokyklą. Ir tėvai neturėjo jokių nusiskundimų dėl to. Tačiau mama pripažįsta, kad tėvų lūkestis labai svarbus. Nebūtinai ta mokytoja, kuri taip tinka vieniems, rekomenduota patiks ir kitiems.

„Pati pirmoji mokytoją man atrodė ideali. Ir šiandien aš apie ją taip galvoju. Vėliau pas ją mokėsi mūsų draugų berniukas, ir, mano didelei nuostabai, jis išėjo per du mėnesius. Jiems blogiau negalėjo būti. Visiškai nerado kontakto. Tėvų rekomendacijos vieni kitiems nieko neduoda. Svarbus tėvų lūkestis, ko jie nori“, – svarstė Milda.

Kalbant apie jauniausias dukras, mamos laukė nemaloni staigmena. „Aš turėjau tokį šoką, kokio negalėjau tikėtis“, – sakė Milda.