Pridėjus finansuojamą aukštąjį mokslą suma gerokai šokteltų
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patvirtintas vidutinis mokinio krepšelis šiuo metu siekia 3310 litų. Būtent tokią sumą iš valstybės už kiekvieną mokinį per metus gauna mokykla. Dar per tūkstantį litų už kiekvieną mokinį mokyklos ūkinėms reikmėms skiria savivaldybės.
Krepšelio dydis svyruoja priklausomai nuo mokinio klasės bei mokyklos tipo – ji yra mieste ar kaime. Šiuo atveju krepšelis gali skirtis net tris kartus. Taigi jei vaikas mokosi mažoje mažiausios kaimo mokyklos 5-8-toje klasėje, valstybė jam gali skirti net 9 tūkst. litų krepšelį. 5-8-tos klasės mokinys yra brangesnis, kadangi jam būna daugiausiai pamokų.
„Mokinio krepšelio skaičiavimo metodika yra gana smulki ir sudėtinga, tačiau atmetus didesnius nukrypimus, vidutiniškai valstybė vaiko mokymui ir ugdymui per 12 metų išleidžia 55 tūkst. litų“, - teigė ŠMM Švietimo ekonomikos skyriaus vyresnioji specialistė Jolita Mackevičienė. Į šią sumą neįskaičiuotos papildomos savivaldybių biudžeto lėšos, kurios gali būti skirtos patalpų remontui ar kitiems ūkio reikalams.
Suma apskaičiuota esamais tarifais, tačiau iš esmės mokinio krepšelis, priklausomai nuo ekonominės situacijos, kinta. Maždaug prieš 9 metus jis buvo dvigubai mažesnis. Dar anksčiau ugdymo procesas mokyklose buvo finansuojamas iš savivaldybių biudžeto, o suma priklausė nuo savivaldybės ekonominio lygio.
Jei turėsime omeny, kad didesnė dalis jaunuolių išvyksta jau po studijų, prie minėtos sumos reikėtų pridėti dar keletą ar net keliolika tūkstančių. Žinoma, jeigu jaunuolis buvo įstojęs į valstybės finansuojamą vietą.
Pernai už būsimųjų bakalauro pirmakursių studijas universitetuose valstybė mokėjo nuo 3 892 litų (humanitariniai, socialiniai mokslai) iki 18 162 litų (pilotų rengimas, muzika). Studijų krepšelio maksimalus dydis kolegijose svyravo nuo 3 238 litų iki 14 890 litų per metus. Tiesa, didžiosios daugumos bakalauro studijų sumos sutilpo į 3 238 – 7 638 litų rėmus. Magistratūros metinės studijų kainos siekė nuo 7 308 iki 21 578 litų.
60 proc. jaunuolių prisipažįsta norintys emigruoti
Statistikos departamento duomenimis, 2001–2010 m. iš Lietuvos emigravo 204,7 tūkst. šalies gyventojų.
2010 m. emigraciją deklaravo 83,2 tūkst. gyventojų, tai 61,2 tūkst. daugiau negu 2009 m. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 25,3 emigranto (2009 m. – tik 6,6). Tiesa, emigrantų skaičiaus padidėjimui 2010 m. įtakos turėjo Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Taigi visi išvykusieji suskubo deklaruoti savo gyvenamąją vietą užsienyje. Kita vertus, tai leido pamatyti tikrąjį emigracijos mastą, kuris akivaizdžiai didesnis už buvusį oficialų.
Praėjusių metų balandžio–rugpjūčio mėnesiais savo išvykimą iš Lietuvos vidutiniškai per mėnesį deklaravo 10,7 tūkst. emigrantų. Paskutinius keturis metų mėnesius deklaruotos emigracijos srautai sumažėjo – nuo 8,4 tūkst. emigrantų rugsėjo mėnesį iki 4 tūkst. gruodžio mėnesį.
Per pastaruosius dvejus metus kas antras emigrantas buvo 20–34 metų amžiaus. Pavyzdžiui, 2010 m. 18,2 proc. (15,1 tūkst.) emigrantų buvo 20–24 metų, 22,3 proc. (18,5 tūkst.) – 25–29 metų amžiaus, 14,4 proc. ( 12 tūkst.) – 30–34 metų amžiaus. Taigi netgi
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro apklausos rodo, kad emigracinis potencialas vis dar auga. Išvykti norintys teigia 29 proc. gyventojų. Tarp jaunimo tokių – net 60 proc.
