Tačiau jeigu šiam siūlymui būtų pritarta, neliktų anksčiau minėtos 25-erių metų ribos – PSD už studentą būtų mokamas tol, kol jis studijuotų.
Neoficialiai skaičiuojama, kad už mokslą moka maždaug pusė visų Lietuvos studentų.
„Diskusija krypsta prie to, kad į įstatymą nereikėtų įdėti 25 m. ribojimo, atsižvelgiant į tai, kad mokslo ir studijų reforma siekia truputį kitų tikslų. Diskutuojama apie tai, kad valstybė sveikatos draudimu draustų tuos studentus, kurių mokslą ji finansuoja“, – antradienį po šio klausimo aptarimo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.
Tačiau ji pabrėžė, kad dėl sprendimo nėra sutarta ir prie klausimo ketinama grįžti po savaitės.
Taip pat svarstoma galimybė, kad PSD valstybė už studentus mokėtų šešerius metus, nepriklausomai nuo to, kada jis pradėtų studijas. Tačiau, ar palikti šią nuostatą Sveikatos draudimo įstatymo projekte, ketinama apsispręsti po savaitės.
Šiuo metu valstybė PSD moka už dieninėse studijose studijuojančius studentus. Pakeitus tvarką, studijų forma įtakos neturės.
„Jeigu eitų kalba apie valstybės finansuojamus studentus, tuomet studijų forma nieko nebelemtų, visus, kurie studijuoja nuolatinėse ir ištęstinėse studijose“, – sakė J. Kumpienė.
Skaičiuojama, kad visų studentų sveikatos draudimas valstybei per metus kainuotų apie 200 mln. Lt. Šiuo metu tam išleidžiama apie 120 mln. Lt.
„Mes, pagerindami situaciją vienai gyventojų grupei, šiuo atveju studentams, bloginame situaciją visai sveikatos sistemai ir visiems Lietuvos gyventojams. Jeigu studentą draus valstybė, tai per metus ji už jį mokės 730 Lt, valstybė jau draudžia 60 proc. Lietuvos gyventojų. Tie, kurie dirba, už save vidutiniškai moka 2200 Lt per metus“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė.
Paklaustas, ar sąžininga imti PSD iš už mokslą mokančių studentų, po pasitarimo premjeras Andrius Kubilius atsakė: „Aš tikrai nemanau, kad šiandieninės mūsų valstybės finansinės ir ekonominės galimybės leistų mums galvoti apie naujus asmenų draudimus. Tai nematau, kodėl reikėtų tą diskusiją taip giliai ir plačiai tęsti“.
Apsunkintų mokančių už mokslą gyvenimą
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) įsitikinimu, Vyriausybės pasitarime pateiktas siūlymas, jog valstybė turėtų mokėti PSD tik už tuos studentus, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose, o visi kiti PSD susimokėtų patys, yra tik skubotas bei neatodairiškas bėgimas nuo problemos sprendimo iš esmės.
„Priėmus tokį siūlymą, studentų, kurie savomis lėšomis turi susimokėti už studijas ar pasiimti banko paskolą tiek studijoms, tiek pragyvenimui bei negauna jokių socialinių garantijų aukštosiose mokyklose, padėtis taptų dar sudėtingesnė“, – DELFI komentavo LSAS prezidentas Arūnas Mark.
LSAS tvirtinimu, PSD problemas išspręstų efektyvesnis mokesčio valdymas: iki šiol nėra aišku, kur panaudojamos lėšos, kurias permoka visų studijų formų dirbantys studentai, kadangi Valstybinei ligonių kasai už studentų sveikatos draudimą valstybė vis dar permoka neskaičiuodama, kiek iš dieninių ir nuolatinių studijų formų studentų dirba ir patys susimoka PSD įmokas per mokestinę sistemą.
„Išanalizavus tokią statistiką, mūsų manymu, šių lėšų pakaktų panaudoti visų nedirbančių studentų, nepriklausomai nuo jų studijų formos ir pakopos, draudimui padengti. Tokie siūlomi įstatymo pakeitimai, dar labiau sumažintų aukštojo mokslo prieinamumą, aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių bei sumažintų mokymosi viso gyvenimo galimybes“, – teigė jis.
PSD įmoka niekur nedraustiems asmenims sudaro 72 Lt per mėnesį.