Bet ir vėl klasėse suskaičiavo mažiau nei pusę mokinių – 127.
Trečiąkart atvažiavę į mokyklą tikrintojai aptiko 170 moksleivių, nors joje galėtų tilpti 530 vaikų. O prie mokyklos durų stovėjo mokinių tėvai, saugodami, kad jų atžalos nebėgtų iš pamokų. Paaiškėjus tokiai skandalingai padėčiai Vilniaus savivaldybės Teisės departamentas nutarė kreiptis į prokurorus, kad jie pasidomėtų, kur dingsta mokyklai skiriami milijonai.
Paaiškėjo, kad mokykloje lankomumas labai prastas. Dienynuose ištisai surašytos raidės „n“. Vienoje klasėje pamokas lanko 4-5, tik kartais – 6 moksleiviai. Pavyzdžiui, vienas vienuoliktokas nuo mokslo metų pradžios iki kovo 5-osios nebuvo nė vienoje lietuvių kalbos pamokoje. Kitas moksleivis išvis nė karto nepasirodė mokykloje, bet iš jos buvo išbrauktas tik vasario 2-ąją. 11 a klasėje pamokas lanko tik keturi mokiniai.
Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis pripažino, jog mokykloje yra daug vadinamųjų mirusių sielų – moksleiviai registruoti, bet jos nelanko. Bet mokinio krepšelio lėšas M.Dobužinskio vidurinė mokykla pasiima. Daugiausia iš valstybės biudžeto skirtų mokinio krepšelio lėšų mokykla panaudojo pedagogų darbo užmokesčiui – 1,6 mln. litų.
Mokykla ištaškė ir beveik visus pinigus iš savivaldybės biudžeto. Ūkio reikmėms pustuštė ugdymo įstaiga išleido 383 tūkst. litų, darbo užmokesčiui – 309 tūkst. litų.
M.Dobužinskio mokyklą, kurioje net valdininkai mokinių skaičių vadina kritiniu, ketinta sujungti su kita rusų mokykla – Lukiškių, kurioje taip pat per mažai vaikų. Tačiau piestu stojus mokyklos direktoriui Anatolijui Romanovičiui, pertvarkos planas pakibo ant plauko.
Kad panašias į M.Dobužinskio mokyklas reikia pertvarkyti, sostinės švietimo vadovai kalba jau seniai. Mat kai kuriose dviem pamainomis mokosi 1300, o kitur į pamokas susirenka vos keli šimtai moksleivių. Numatoma, kad visose įstaigose mokysis apie 500-600 vaikų.