„Aš manau, kad neturėtume į tai labai politiškai kištis, nes akademinė bendruomenė, taryba, senatas yra tie, kurie labiausiai suinteresuoti žinoti, kiek rektorius gauna algos. Jeigu manęs paklausite, kiek kas gauna – nežinau – gal man ir būtų smalsu, pripažįstu“, – DELFI kalbėjo D. Pavalkis. Jo nuomone, atlyginimai – aukštųjų mokyklų tarybos ir senato reikalas, šie klausimai turi būti palikti universitetų autonomijai.
Kita vertus, atkreipia dėmesį jis, dalis rektorių ir dėstytojų atlyginimo mokama iš biudžeto – ši finansavimo dalis ateina per krepšelius, mokslo finansavimą. Ministras spėjo, kad jo atlyginimas šalia rektorių atrodys gana nykiai: jis pats kas mėnesį „į rankas“ gauna apie 7000 Lt.
Kai kuriuos universitetus klausimai sunervino
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriaus prof. dr. Alfonso Daniūno atlyginimas atskaičius mokesčius šiuo metu sudaro 12,5 tūkst. litų. Kaip teigiama VGTU atsakyme, tokį rektoriaus atlyginimo dydį nustato taryba. Tai – didžiausias rektoriaus gaunamas atlyginimas valstybiniuose Lietuvos universitetuose.
Atsakyti į klausimą dėl rektoriaus atlyginimo VGTU nenorėjo. Iš pradžių į DELFI užklausą universiteto Ryšių su visuomene skyrius visai nereagavo. Perklausus gautas atsakymas, kad rektoriaus atlyginimo dydį nustato universiteto taryba, o visos privalomos skelbti finansinės ataskaitos yra universiteto interneto puslapyje.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) klausimas apie rektoriaus atlyginimą irgi nebuvo malonus. Kaip aiškina LMTA, rektoriaus tarnybinio atlyginimo koeficientą nustato ir priedus, priemokas ir/ar vienkartines išmokas rektoriui skiria taryba. Pateiktame atsakyme rašoma, kad rektoriaus prof. Zbignevo Ibelgaupto tarnybinio atlyginimo koeficientas apskaičiuojamas bazinės mėnesinės algos (BMA) dydžiais ir gali būti nustatytas nuo 45 BMA iki 50 BMA. BMA šiuo metu siekia 122 Lt. Taigi, vadovaujantis LMTA atsakymu, rektoriaus atlygis turėtų siekti 5490-6100 Lt. Informacijos apie priedus LMTA nepateikė.
LMTA paaiškino, kad neskelbdama išsamios informacijos vadovaujasi 2010 m. Vyriausybės nutarimu dėl viešųjų įstaigų vadovų darbo apmokėjimo, pagal kurį valstybinės aukštosios mokyklos patenka į nutarimo reglamentavimo išimtis.
Aptakus buvo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pateiktas atsakymas. Kaip teigiama atsakyme, rektoriui prof. habil. dr. Remigijui Žaliūnui nustatytas rektoriaus tarnybinio atlyginimo koeficientas yra 55 BMA. Tai sudaro 6710 Lt. Priedų suma neturi viršyti 300 procentų darbuotojui nustatyto tarnybinio atlyginimo, tačiau priedo dalis, išmokėta iš valstybės biudžeto lėšų, neturi viršyti 100 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio.
Vilniaus dailės akademija atsakymų nepateikė iš viso.
Kuo didžiuojasi VU, MRU ir KTU
Išsamiausiai į klausimus atsakė Vilniaus universitetas (VU). VU laikinajam rektoriui prof. habil. dr. Jūrui Baniui rugpjūtį išmokėtas atlyginimas siekė 8978 Lt. 1381 Lt sudarė bazinis atlyginimas, 966 Lt – priedas už veiklos efektyvumą, 545 Lt – priedas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, 8921 Lt – atostoginiai. Mėnesiais, kada neatostogavo, laikinasis VU rektorius uždirbo 8740 Lt. Pavyzdžiui, gegužę tarnybinis atlyginimas sudarė 5490 Lt, priedas už veiklos efektyvumą – 3843 Lt, priedas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą – 2167 Lt, taigi iš viso išmokėta 8740 Lt.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektoriaus mėnesinio darbo užmokesčio dydį kasmet nustato universiteto taryba. Darbo užmokestį, kaip ir visų MRU dirbančių asmenų, dėstytojų, mokslinių darbuotojų, sudaro pastovioji dalis (tarnybinis atlyginimas) ir kintamoji dalis (priedai).
Praėjusių metų pabaigoje MRU rektoriui tarybos buvo nustatytas 12 352,50 Lt mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, arba 9387 Lt „į rankas“. „Reikia pažymėti, kad rektoriaus gaunamas darbo užmokestis universitete pagal dydį yra maždaug 50 vietoje. MRU veikianti darbo apmokėjimo sistema leidžia atlyginimus modeliuoti pagal pasiektus rezultatus, todėl maksimalus aktyvių ir iniciatyvių profesorių, dėstytojų mėnesinis darbo užmokestis 2014 m. buvo per 16 000 Lt. neatskaičius mokesčių“, – sako MRU atstovas Kęstutis Saldžiūnas.
„KTU siekia skaidriai valdyti atlygį. Dėl to, vadovaudamasis gera atlygio valdymo praktika, pirmasis iš Lietuvos aukštųjų mokyklų atliko darbo užmokesčio sistemos pakeitimus remiantis tarptautine atlyginimų valdymo profesionalų „Hay Group“ metodika. Taip pat atliko atlyginimų pasilyginimą su Lietuvos rinka“, – sakoma KTU atsakyme.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektoriaus prof. habil. dr. Alberto Skurvydo atlyginimas sausį- gegužę su priedu siekė 8387,50 Lt per mėnesį, birželį–rugpjūtį – 9150 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių.
Šiaulių universiteto (ŠU) rektoriui nustatytas 45 BMA tarnybinis atlyginimo koeficientas. Tai reiškia, kad ŠU rektorius uždirba 5490 Lt. Priedus prie tarnybinio atlyginimo rektoriui tvirtina senatas, šįmet jokių priedų rektoriui nebuvo skirta. ŠU nurodė, kad rektoriaus prof. dr. Donato Jurgaičio turto ir pajamų deklaracija skelbiama viešai, tad yra galimybė su ja susipažinti.
Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) informavo, kad rektoriaus atlyginimas yra 6710 Lt, kintamoji darbo užmokesčio dalis yra 3294 Lt. Taigi iš viso rektoriaus atlyginimas yra 10 004 Lt./mėn. „ant popieriaus“.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkui pulkininkui Eugenijui Vosyliui skirtas mėnesinis tarnybinis 14,3 bazinio dydžio (6 435,00 Lt) atlyginimas ir 0,7 bazinio dydžio priedas už pareigas, susijusias su didesne vadų atsakomybe (315,00 Lt). Taigi E. Vosylius neatskaičius mokesčių uždirba 6750 Lt.
Rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos universiteto rektoriumi tapusiam prof. habil. dr. Eimučiui Juzeliūnui tarybos nutarimu nustatytas 50 BMA koeficientas. Tai reiškia 6100 Lt atlyginimą.
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) informavo, kad tarybos patvirtintas rektoriaus habil. dr. prof. Zigmo Lydekos tarnybinio atlyginimo koeficientas yra 66 BMA. Tai sudaro 8052 Lt. Apie priedus ir kitas rektoriui mokamas išmokas VDU neatsakė. Iš visų universitetų atsakyti į klausimus VDU prireikė daugiausia laiko.
Pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai ir jų šeimos nariai turi deklaruoti turtą. Tačiau rektoriai nėra įtraukti prie asmenų, kurių deklaracijų duomenys skelbiami be šių gyventojų rašytinio sutikimo. Jiems nereikia pildyti ir privačių interesų deklaracijų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
R. Vaitkus: palyginus su Vakarais, net 12 tūkst. atlygis nėra didelis
„Paprastai susidaro nemaža suma – ir per 10 tūkst. per mėnesį, ir daugiau kartais. Tai daugiau nei ministro atlyginimas“, – sakė R. Vaitkus.
Jo nuomone, praktiką dėl atlyginimų viešumo turi nustatyti visuomenė. Pasak R. Vaitkaus, viešosios įstaigos steigėja – valstybė, jei įstatymų leidėjas nustatys, kad atlyginimai turi būti skaidrūs ir viešai skelbiami, juos turėtų skelbti apskritai visos valstybės įsteigtos viešosios įstaigos. „Jei tai galiotų visiems, toks principas gal ir būtų skaidresnis – nereikėtų spėlioti, galėtume atlyginimus rasti internete. Tačiau kitos viešosios įstaigos irgi nelinkusios atskleisti savo duomenų ir stengiasi kokiu nors būdu nuslėpti“, – kalbėjo R. Vaitkus.
Viceministro teigimu, pats rektorius nelabai jaukiai jaustųsi, jei jo atlyginimas labai ryškiai skirtųsi nuo universiteto dėstytojų atlyginimų. „Jeigu iš tikro aukštojoje dirbantis dėstytojas gauna nemažą atlyginimą ir jaučiasi puikiai, savaime suprantama, ir tokiam vadovui negaila didelį atlyginimą mokėti. Atsakomybės sritis, kurioje rektorius dirba, pakankamai didelė, reikalinga ypatinga žmogaus kompetencija“, – sakė viceministras.
Jo manymu, net 12 tūkst. atlygis, palyginus su Vakarų Europos atlyginimais, nėra didelis. Juoba visuomenė aukštajai mokyklai kelia didelius reikalavimus – patekti į bent jau geriausių pasaulyje 500-tuką. R. Vaitkaus teigimu, netoli 500-uko esančio VU rektoriaus atlyginimas eurais, palyginus su šalia reitinge esančiomis aukštosiomis mokyklomis, bus kuklutis. „Bendra atlyginimų situacija Lietuvoje labai bloga, aš čia visiškai solidarizuojuosi su profesoriumi Lazutka, kuris ne kartą apie tai kalbėjo: su atlyginimais kažką reikia daryti ir išjudinti uždarą ratą“, – kalbėjo pašnekovas.
R. Vaitkus baiminasi, kad į studento finansavimą įskaičiuotas dėstytojo atlyginimas iš esmės suskaičiuotas pagal 2001 m. rezultatus. „Atsiprašau, praėjo 14 metų, kai ši skaičiuoklė buvo įvesta, o mes kol kas finansavimo bazės nepadidinome. Turėtume didinti finansavimą aukštajam mokslui iš valstybės biudžeto ir, žinoma, skatinti pačias aukštąsias mokyklas aktyviau dirbti, kad būtų galima prisitraukti papildomų pajamų iš išorės. Būtų geriau ir vadovams, ir kitiems dirbantiesiems“, – sakė švietimo ir mokslo viceministras.