Jaunimo nedarbas Lietuvoje siekia beveik 5 procentus. Vien Panevėžio darbo biržoje pragyvenimo šaltinio ieško 2 298 jaunuoliai iki 29-erių.
Tuo metu stambios, pažangios, besiplečiančios pramonės įmonės išskėstomis rankomis laukia universitetinį išsilavinimą turinčių mechanikų, projektuotojų, technologų, konstruktorių ir kitų kvalifikuotų inžinierių.
Šių dienų darbo rinkoje jų paklausa tokia didžiulė, kad net ir jauniems, į darbo rinką tik įsiliejusiems specialistams darbdaviai sutinka mokėti kur kas didesnį nei vidutinis užmokestį.
XXI amžių galima įvardyti inžinierių era, jų aukso amžiumi. Paradoksas: viena paklausiausių specialybių – nepopuliariausių sąraše.
Darbdaviai eilėje prie studentų
Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto Technologijų katedra, rengianti keturių sričių inžinierius technologus, šįmet išleidžia tik 31 bakalaurą ir 21 magistrą. O Panevėžio įmonės deklaruoja, kad dabar joms trūksta mažiausiai 50 aukščiausios kvalifikacijos inžinierių.
Vien per šiuos mokslo metus tiek darbo pasiūlymų inžinieriams technologams Aukštaitijos sostinės verslininkai atsiuntė į KTU Panevėžio fakultetą. Labiausiai darbdavių laukiami automatikos ir valdymo, robotikos inžinieriai. KTU Panevėžio fakultete kasmet yra parengiama vidutiniškai dešimt tokių specialistų.
Į praėjusią savaitę Mechatronikos centro laboratorijoje vykusį viešą vienos paklausiausių automatikos ir valdymo specialybės bakalauro diplominių darbų gynimą darbdavių susirinko daugiau nei pačių studentų. Diplominius gynėsi labai mažai absolventų – tik septyni.
Nė vienam jų neskauda galvos, kaip įsilieti į darbo rinką. Jaunus, ką tik auditorijas palikusius specialistus, dar nespėjusius įgyti darbo patirties, Panevėžio darbdaviai, net nelaukę diplominių gynimo, jau išgraibstė.
„Dirbu nuo lapkričio, – džiaugėsi savaitraščiui „Panevėžio balsas“ įmonės „Automatikos įranga“ diplomuotas inžinierius automatikas Dovydas Karosas. – Per paskaitą dėstytojas pranešė, kad Panevėžio įmonė ieško inžinieriaus. Man patiko ir turbūt aš darbdaviui tikau. Nematau prasmės iš Panevėžio išvažiuoti. Čia visos galimybės įgyti paklausią specialybę ir dar nė studijų nebaigus gauti darbą.“
Jo grupės draugo Jono Mainelio diplominio darbo gynimo stebėti atvažiavo ir darbdavys, bendrovės „Baltgina“ direktorius Faustas Keršys.
Tiesa, jis tvirtino nieko naujo nebeišgirsiantis – studentas baigiamąjį darbą rengė per praktiką įmonėje. Šių metų diplomantas – jau ketvirtas KTU Panevėžio fakulteto parengtas inžinierius, pakviečiamas dirbti į „Baltginą“.
„Specialistų poreikį diktuoja rinka, – sako F. Keršys. – Jauni inžinerijos specialistai dabar laukiami ir ten, kur, atrodo, tik turintieji darbo patirties galėtų įsitvirtinti.“
Jam pritaria „Kemek Engineering“ Projektavimo skyriaus vadovas Juozas Balčiūnas, diplomantų darbus vertinusios komisijos pirmininkas.
„Studijas baigę tie septyni automatikos specialistai Panevėžio poreikio tikrai netenkina. Visos įmonės jaučia darbuotojų trūkumą, – sako J. Balčiūnas. – Viena kolektyvų atsinaujinimo priežastis – amžius, kita, kur kas aktualesnė – įmonių plėtra. Automatizacija, valdymas, elektrotechnika yra šiandienos ir rytdienos specialybė, garantuojanti darbo vietą ir Panevėžyje. Gaila, kad jaunimas vis dar į Vilnių ar Kauną labiau dairosi.“
Inžinierių žvalgosi net Danijoje
Inžinierių konstruktorių ieškančios inovatyvių transporto priemonių sprendimų kūrėjos „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas, vietoje nerandantis kvalifikuotų specialistų, į Lietuvą kviečiasi Danijos, kitų šalių universitetų absolventų.
„Mes jų ieškojome, ieškome ir ieškosime“, – konstruktoriams darbą žada R. Petrauskas.
Akivaizdu, kad inžinierių pats darbas ieškosi. Viena Vokietijos įmonė, ketinusi investuoti Panevėžyje, tokių planų atsisakė, nes čia nerado tiek kvalifikuotų specialistų, kad iš karto galėtų atidaryti padalinį.
„Robotai yra nauja karšta tema ir kitus dvidešimt metų tokia išliks. Tas pats, kas buvo prieš dvidešimt metų su kompiuteriais. Tai yra labai tinkamas laikas atsidurti tinkamoje vietoje. Studentams patarčiau rinktis robotiką“, – inžinerijos kryptį abiturientams sufleruoja Justinas Katkus, danų robotikos kompanijos „Blue Ocean Robotics“ įkūrėjas ir vadovas Lietuvoje.
J. Katkus mato galimybę Panevėžyje įkurti kompetencijų centrą, kuris į bendrą darbą suvienytų KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto Robotikos laboratorijos, Panevėžio mechatronikos bei verslo atstovus.
„Didmiesčiuose labai mažai rengiama robotikos specialistų, – apgailestauja J. Katkus. – Kad tokie inžinieriai rengiami Panevėžyje, yra didelis miesto išskirtinumas. Apie šių specialistų perspektyvas galiu vienu žodžiu pasakyti: fantastiškos!“
Griauna stereotipus
KTU Technologijų katedros docentas Darius Viržonis įsitikinęs, kad Aukštaitijos sostinėje didelės perspektyvos visų sričių inžinieriams.
„Įvertinus, kad Panevėžys yra transporto logistikos mazgas, kad miestas turi jau atgimusią pramonę, savo apimtimi ir ekonomine įtaka miestui ne blogesnę už gyvavusią sovietmečiu, darbdaviams reikia transporto, elektros inžinerijos, automatikos ir valdymo specialistų“, – sako D. Viržonis.
Anot „Panevėžio balso“ pašnekovo, KTU Panevėžio fakultetas studijų kokybe niekuo nenusileidžia Kauno ar Vilniaus universitetams ar netgi yra pranašesnis pagal materialinę bazę. Fakultete įrengtos specializuotos pramoninės automatikos, robotikos, nanotechnologijų ir mikrotechnologijų laboratorijos, savo moksline veikla labai sėkmingai konkuruojančios su Kauno ir Vilniaus universitetais. Panevėžio fakultetas netgi pasauliniame universitetų reitinge patenka į 500-uką.
Lietuvos abiturientus priviliojančios Lenkijos, Ispanijos, Švedijos aukštosios mokyklos, pasak D. Viržonio, už KTU nėra tiek pranašesni, kiek įsivaizduojama.
„Negalime sakyti, kad jų pranašumų visai nėra. Gilesnes tradicijas turinčios universitetinės mokyklos turi didelių privalumų, – sutinka D. Viržonis, – bet tarp mokymo turinio, materialinės bazės didelio skirtumo nėra. Juos turime vytis akademinio bendruomeniškumo, akademinės sąveikos tarp dėstytojų, studentų, darbdavių srityje. Bet žinių, studijų kokybe nesame atsilikėliai, kaip kartais bandoma įrodyti.“
Docentui apmaudu, kad Panevėžys su augančia pramone ir čia įsitvirtinančiomis užsienio kapitalo įmonėmis vis dar vertinamas kaip provincija, perspektyvas uždarantis, o ne atveriantis miestas.
„Dėl to mes turime situaciją, kad dauguma abiturientų, veikiami aplinkos, tėvų, o iš dalies ir mokytojų, renkasi universitetines studijas ne Panevėžyje. Net iš mokyklų direktorių tenka išgirsti replikų, esą KTU Panevėžio fakulteto studentai papildo bedarbių gretas. Tai buvo taip seniai, kad mes jau pamiršome. Dabar visi studentai, baigiantys inžinerijos studijas, jau įsidarbinę. Panevėžio privalumas ir yra, kad inžinerijos specialistai čia išgraibstomi, o Kaune ar Vilniuje jauni specialistai patys turi susirasti darbą“, – negatyvi net akademinės visuomenės nuostata stebina D. Viržonį.
Gąsdina fizika
Kodėl populiarėjanti ir perspektyvi inžinieriaus technologo specialybė, esanti „ant bangos“ ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, tarp Panevėžio abiturientų nėra paklausi?
„Gyvenimas šiandien sunkiai įsivaizduojamas be informatikų, aukštųjų technologijų, bet į šias programas stojama mažai. Iš tiesų ir mums patiems labai keista“, – pripažįsta KTU Panevėžio fakulteto dekanė Daiva Žostautienė. Bet, anot jos, menkas susidomėjimas inžinerija – ne tik Panevėžio problema.
Ketinantiems rinktis technologinius mokslus privalomą valstybinį fizikos egzaminą Lietuvoje laiko mažiau nei 8 procentai abiturientų. O Skandinavijos šalyse šį egzaminą renkasi apie 30 procentų, Vokietijoje – apie 40 procentų abiturientų.
„Jei nesirenka fizikos mokykloje, vadinasi, į technologinių mokslų mokinys nė neketina studijuoti, – konstatuoja D. Žostautienė. – Turi keistis visuomenės požiūris į studijas. Galvojama, kad lengvai studijuosiu, lengvai ir gyvensiu. O daug protingiau keletą metų pavargti mokantis, bet užsitikrinti gerą gyvenimą.“
Tarp geriausiai uždirbančiųjų
Šalies rinkai diktuojant poreikius, technologijos ir inžinerijos studijas išskyrusi prioritetine sritimi valstybė padidino finansuojamų kvotų skaičių ir taip skatina rinktis inžineriją, jei tik nepurto fizika, chemija ir matematika.
KTU Panevėžio fakultete net du trečdaliai pasirinkusiųjų technologinės krypties bakalaurą, studijuoja valstybės finansuojamose vietose ir nemoka už mokslą.
Nepatekusiems į laimingųjų sąrašą jaunuoliams tektų gerokai papurtyti tėvų piniginę, mat technologiniai mokslai – tarp brangiausiųjų. Bakalauro studijų metinė kaina – 2 225 eurai.
Padauginus iš ketverių studijų metų, inžinieriaus bakalauro diplomo kaina – 8 900 eurų. Daug tai ar mažai, priklauso nuo grąžos.
KTU atlikto tyrimo duomenimis, technologinių specialybių darbuotojų atlyginimas jau pirmaisiais darbo metais didesnis už šalies vidurkį, šiuo metu siekiantį 543 eurų į rankas. „Net dar studijuojantys būsimieji inžinieriai jau uždirba 500 eurų“, – tvirtina D. Žostautienė.
Kiek moka jauniems diplomuotiems inžinieriams, Panevėžio darbdaviai nelinkę sakyti: motyvuoja, kad uždarbis – labai individualus dalykas ir priklauso nuo darbuotojo asmeninių gebėjimų. Vienas, startavęs su 500 eurų alga, ir po penkerių metų gali tebedirbti už tiek pat, o tą pačią kompetenciją universitete įgijusiam jo kolegai per tą laiką užmokestis gali būti šoktelėjęs kelis kartus.
Pasiūlymai įvairių sričių inžinieriams – ilgiausiai viešojoje erdvėje užsilaikantys darbo skelbimai Retame jų nurodomas ieškomam specialistui siūlomas atlyginimas. Slėpynių nežaidžiančių darbdavių nurodomas uždarbis skiriasi kone tūkstančiu eurų.
Pavyzdžiui, baldų įmonė Vilniuje, ieškanti inžinieriaus konstruktoriaus, skelbia jam mokėsianti 800 eurų, neatskaičius mokesčių, Klaipėdoje automatikos įmonė inžinieriui pasiruošusi mokėti 1000 eurų. Dar viena veiklos srities nenurodžiusi sostinės įmonė automatikos valdymo ir robotikos specialistui iš pradžių sutinka mokėti ir 1 500 eurų „popieriuje“.
Tarp viešojoje erdvėje inžinerijos specialistų ieškančių darbdavių Panevėžio įmonę surasti būtų sunku.
Darbdaviai konkuruoja
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės teigimu, laisvų darbo vietų tokiems specialistams registruojama retai. Logiška: aukštos kvalifikacijos specialistai Darbo biržos durų nevarsto.
„Darbdaviai specialistų ieško tikslingai – tiesiogiai per universitetą ir taip turbūt daug efektyviau“, – tvirtina A. Biguzienė.
Darbo sąlygos ir atlygis – darbdavių svariausi argumentai varžantis dėl ateities specialistais vadinamų inžinierių.
Elektros ir telekomunikacijos tinklų projektavimo ir statybos įmonės „Indastrus“ generalinis direktorius Kęstutis Kišonas „Panevėžio balsui“ pripažino: inžinerijos specialistų deficitas auga. Per dvidešimt penkerius nepriklausomybės metus Lietuvos aukštosios išleido minias vadybininkų, verslo administratorių, socialinių darbuotojų.
„Senieji inžinieriai traukiasi į pensiją ir nėra kas juos pakeistų“, – problemą mato K. Kišonas.
Paklaustas, kokiu atlygiu vertina deficitinės specialybės darbuotoją, įmonės vadovas sakė inžinieriams vidutiniškai mokantis 695 eurus, tai yra 2 400 litų. Ar už tokį atlyginimą verta investuoti į ketverių metų studijas per 30 tūkst. litų?
K. Kišonas tikina darbuotojus motyvuojantis ne vien atlyginimu.
„Į jauną specialistą reikia dar daug investuoti. Jis uždirba ne per atlyginimą, o, tarkime, per mokymus. Baigtus kursus įrodantys pažymėjimai, atestatai darbuotojui suteikia solidumo. Be to, žmogus ne vien pinigais sotus. Yra ir kitų sulaikančių veiksnių: geras klimatas kolektyve, susiklausymas“, – sako darbdavys.
Vis dėlto K. Kišonas pripažįsta: nors klimatas geras, ne vienas darbuotojas, įgijęs jo įmonėje patirties ir įgūdžių, pasuka ten, kur moka daugiau. Ne tik į atlyginimų srityje lietuviams nepavejamą Norvegiją. Dėl kvalifikuotų specialistų „Indastrus“ sunku konkuruoti ir vietos rinkoje. K. Kišonas kaltina konkurentus, kad jie vilioja gerus specialistus: jiems pažada dvigubai didesnį atlyginimą.
Novatoriai pramynė kelią kitiems
Panevėžio darbdaviai ir akademinė bendruomenė jau prieš keletą metų įžvelgė artėjantį didžiulį inžinierių poreikį. KTU Panevėžio fakulteto dekanė D. Žostautienė apgailestauja, kad tuomet taip ir liko neįgyvendinta inžinerinės krypties bendrojo lavinimo mokyklos idėja.
Būsimuosius studentus KTU Panevėžio fakulteto Technologijų katedrai būtų rengusi dabartinė „Žemynos“ progimnazija. Universitetas netgi svarstė suteikti jai savo vardą. Vis dėlto dėl biurokratinių kliūčių Panevėžys taip ir liko be specializuotos mokyklos, galėjusios atverti visiškai naują puslapį miesto švietimo istorijoje.
D. Žostautienė turi vilties šią idėją atgaivinti. Šį kartą panevėžiečiams kurti inžinerinės krypties mokyklą būtų kur kas paprasčiau. Jie turėtų pavyzdį – KTU Inžinerijos licėjų, Kaune veikiančią pirmąją Lietuvoje mokyklą, skirtą gabiems vaikams.
Licėjaus direktoriaus Dainiaus Žvirdausko teigimu, mokykloje visada daugiau dėmesio buvo skiriama tiksliesiems ir gamtos mokslams, bet inžinerinės krypties idėja išplaukė ne iš administracijos, vadovų, o iš pačios bendruomenės.
„Pirmas žmogus, ištaręs žodį „inžinerija“, buvo mokyklos tarybos narė, mama, dirbanti Laisvosios ekonominės zonos marketingo skyriaus vadove. Ji iškėlė idėją orientuotis į inžineriją ir technologijas, nes tai Lietuvoje neišnaudota niša. Tokiai nuomonei iškart vienbalsiai pritarė mokyklos taryba, o ją sudaro aktyviausi mokyklos pedagogai, moksleiviai ir tėvai“, – pamena direktorius.
Tačiau tam, kad įgyvendintų ambicingą idėją, ir kauniečiams nebuvo paprasta – teko net porą metų labai intensyviai dirbti, įveikti ne vieną biurokratinį trukdį. Buvo sustiprinta partnerystė su KTU, priimta naujų mokytojų. Maža to, mokyklos komanda pati kūrė ir mokymo programą, paskui ją aprobavo Švietimo ir mokslo ministerija, o pernai rugpjūtį ministras įregistravo ir šis dokumentas tapo nacionaliniu. Vadinasi, pagal tą programą dabar gali dirbti bet kuri Lietuvos mokykla, turinti ministerijos ir Savivaldybės pritarimą.
Tiesa, pasak D. Žvirdausko, iš pradžių pati idėja turėjo nemažai skeptikų netgi ministerijoje, bet vėliau nuomonė keitėsi, o novatorius labai palaikė ministerijos vadovai.
Nemažas iššūkis mokyklai buvo ir stojamojo egzamino organizavimas. Kaip įvertinti penktoko gabumus, tarsi aišku, bet kaip atpažinti inžinerijai gabų pirmoką, teko konsultuotis su mokslininkais, psichologais.
Nors buvusi vidurinė kaip Inžinerijos licėjus veikia tik pirmus metus, kad idėja pasiteisino, jau dabar parodė ką tik įvykę stojamieji egzaminai. Į 72 vietas pirmosiose licėjaus klasėse pretendavo 220 vaikų, o dėl 60 vietų penktosiose varžėsi apie 320 norinčiųjų mokytis licėjuje.
Šioje mokykloje apie 75 procentai ugdymo turinio tokie patys, kaip bet kurioje kitoje, tačiau 25 procentus sudaro specializuota mokymo programa.
Kad moksleiviai galėtų mokytis specializuotų dalykų, licėjuje buvo įrengta nauja moderni biotechnologijų laboratorija, mikrobiologijos sektorius, vidiniame mokyklos kieme augalininkystės laukas – lysvės, šiltnamis, kur moksleiviai augina ir tyrinėja įvairias kultūras. Veikia daugiafunkciniai medijų, robotikos, inžinerijos centrai.
Daugumą šių priemonių mokyklai pavyko įsigyti neprašant papildomo finansavimo, efektyviai naudojant turimus resursus, skiriamą 2 procentų tėvų paramą.
„Mūsų tikslas – padėti mokiniams pasirengti universitetinėms studijoms, kad, be mokykloje privalomų dalykų, gautų daug kompetencijų, kūrybiškumo gebėjimų, tai svarbiausia inžineriniame darbe. Tikimės, kad mūsų mokyklą baigę abiturientai sėkmingiau stos į universitetines specialybes, susijusias su inžinerija, technologijomis“, – sako D. Žvirdauskas.
Sukūrusi naujieną Lietuvoje mokyklos bendruomenė nežada sustoti. Pasak direktoriaus, kitas jų siekis – konsultuoti norinčiuosius sekti jų pavyzdžiu ir tarpininkauti, kad atsirastų tokio tipo mokyklų tinklas. Inžinerinės krypties idėja jau užsikrėtė Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių kelios mokyklos.
„Gal ir smagu būti vieninteliais, bet jei idėja naudinga valstybei, turi būti jos plėtra.
Kartu būsime stipresni – galėsime dalytis patirtimi, tobulėti, mokytis vieni iš kitų“, – inžinerijos perspektyvą mato D. Žvirdauskas.