Po Vyriausybės posėdžio socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad ketinama įsteigti nuolat veikiančią komisiją prižiūrėsiančią šios strategijos įgyvendinimą.
Taip pat, anot jos, pagal specialią metodiką ketinama nuolat stebėti darbo rinką ir atsižvelgiant į realią situaciją imtis reikiamų priemonių.
V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad būtina padėti lietuvių bendruomenėms užsienyje.
Įgyvendinant šią strategiją planuojama skirti ypač didelį dėmesį ryšiams su išeivija palaikyti – ketinama nuolat atnaujinti specialų tinklalapį, kartą metuose leisti specialų leidinį apie pasikeitimus Lietuvoje, kurti Lietuvos informacinius centrus užsienyje, skatinti Lietuvos televizijos transliacijoms užsienyje.
Taip pat nutarta, kad būtina gerinti visuomenės nuomonę apie emigravusius tautiečius.
Konkreti šių priemonių finansavimo suma nenurodoma, tačiau tvirtinama, kad dalis projektų bus finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
Dar metų pradžioje Vyriausybės Strateginio planavimo komitete buvo pritarta šiai strategijai, tačiau dokumentas skirtingose ministerijose ir suinteresuotose institucijose jis buvo derinamas keletą mėnesių. Kaip DELFI anksčiau rašė, ankstesniais optimistiniais vertinimais ši strategija turėjo būti priimta lapkričio viduryje.
Ekonominiais emigrantais vadinami asmenys, kurie dėl geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų laikinai išvyko svetur. Aktyvios darbo jėgos emigracija Lietuvoje sudaro iki 20 proc.
Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iš Lietuvos iš viso emigravo apie 404 tūkst. žmonių ir ji užima pirmaujančią poziciją Europos Sąjungos pagal emigrantų skaičių tūkstančiui gyventojų.
Dėl emigracijos daugiausiai prarandama darbingo amžiaus gyventojų: 2005 m. oficialiai emigravę 20–29 metų amžiaus gyventojai sudarė 37 proc., 30–59 metų amžiaus – 39 proc.
