Per mažiau nei metus Lietuvoje vyks treji rinkimai: spalio 12 d. bus renkamas Seimas, kitų metų gegužės 10 d. – prezidentas, o birželio 14 d. – Europos Parlamento nariai.
Nori savo Seimo nario
Užsienyje dirbantys diplomatai pripažįsta, kad Lietuva nepasiruošusi į rinkimus įtraukti itin pagausėjusią išeiviją. Galbūt todėl emigrantai valdžią renka ne itin aktyviai. Apytiksliais skaičiavimais, į užsienį išvyko per 400 tūkst. piliečių, o balsuoti kiekvieną kartą užsiregistruoja po keliolika tūkstančių žmonių – du-tris kartus mažiau, nei sudaro vieną rinkimų apygardą. „Skaičiai kelia nerimą“, - apibendrino Z. Vaigauskas.
Išeivių įsitikinimu, dabartinė tvarka, pagal kurią jų balsai sumuojami vienoje – Vilniaus Naujamiesčio apygardoje – yra nelogiška. Todėl siūloma arba leisti emigrantams balsuoti tose apygardose, kuriose jie anksčiau gyveno, arba leisti jiems turėti savo atstovus.
„Rinkimai yra unikali galimybė konsoliduoti išeiviją, bet ne tokie rinkimai, - kalbėjo P. Vaitiekūnas. – Ar jūs suinteresuoti išrinkti Seimo narį pirmoje Naujamiesčio apygardoje? Ar kas nors tuo suinteresuotas?“ Ranką kilstelėjęs VRK pirmininkas sukėlė juoko bangą.
O ministras, pareiškęs, kad išeivijai reikia autonomiškų balsavimo apygardų, nes tuomet „atsiras sąrašai, adresai, bus užmegztas ryšys“, žmonių interesas dalyvauti rinkimuose, sulaukė garsių plojimų.
Anot Z. Vaigausko, leisti išeiviams balsuoti ne tik už Naujamiesčio apygardoje iškeltus kandidatus, kaip buvo per 1992 m. Seimo rinkimus, kol kas trukdo techninės galimybės. Mat, pavyzdžiui, būtų sunku užtikrinti balsavimo paslaptį.
Šveicarijoje išeiviams leidžiama balsuoti paštu už kandidatus, iškeltus apygardoje, kurioje anksčiau gyveno. Tačiau, kaip pripažino VRK vadovas, pašto darbas yra suprastėjęs, todėl „praktiškai negarantuotume, kad ateitų paštu siųsti biuleteniai“.
Balsavimas internetu panacėja netaptų?
Manoma, kad emigrantus dalyvauti rinkimuose paskatintų galimybė balsuoti internetu, tačiau Seimas neseniai atmetė tai galėjusias įteisinti pataisas. „Pasaulio patirtis rodo, kad internetas neišsprendžia problemos. Dalyvavimą rinkimuose lemia noras balsuoti, apsisprendimas“, - tvirtino Z. Vaigauskas.
Jis nebuvo tikras, ar galimybė emigrantams rinkti savo parlamentarą paskatintų aktyvumą. Pavyzdžiui, Portugalijoje išeiviams leidžiama išrinkti kelis atstovus, tačiau jie balsuoja ne itin noriai. Todėl emigrantų apygardose į parlamentą gali patekti net ne itin daug balsų surinkęs kandidatas, o tai nepatinka pačioje Portugalijoje kandidatuojantiems politikams.
Tuo tarpu ambasadorius Ispanijoje Mečys Laurinkus klausė, kokiai partijai atstovautų išeivių išrinktas Seimo narys. „Socialdemokratams“, - garsiai pajuokavo šios partijos narys, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.
Tikslių duomenų, kiek lietuvių yra išvykę į Didžiąją Britaniją ir Airiją, nėra. Anot ambasadorės Dubline Izoldos Bričkovskienės, pastarojoje šalyje gali būti tiek išeivių iš Lietuvos, kiek žmonių gyvena Šiauliuose. Ambasados Didžiojoje Britanijoje ministras patarėjas Ernestas Grabažis spėjo, kad pas juos būtų ir Kaunas. „Kelios apygardos išeitų“, - tvirtino diplomatas.
E. Grabažio teigimu, balsavimo apylinkes būtų galima įrengti mažiausiai penkiolikoje vietų visoje Didžiojoje Britanijoje. Jose galėtų balsuoti po 5 tūkst. rinkėjų. Jei rinkėjai būtų pakankamai aktyvūs, visa Jungtinė Karalystė galėtų tapti atskira apygarda ir turėti savo atstovą Seime.
Kaip tikino diplomatas, vardan išeivių politinio aktyvumo būtų verta investuoti papildomas lėšas. Kaip informavo Z. Vaigauskas, kitais metais rinkimams numatyta skirti 27 mln. Lt. Naujų balsavimo apylinkių įrengimas kainuotų papildomus pinigus.
„Kodėl viskas suvedama į procedūras?“ – stebėjosi Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša. Jis pasiūlė visiems užsienyje gyvenantiems rinkėjams padovanoti po bilietą į Lietuvą. Kiekvienam žmogui skyrus po 100 eurų, reikėtų 40 mln. eurų. Be to, anot diplomato, su aviakompanijomis būtų galima tartis dėl pigesnių bilietų.
Pareigūnus nori matyti ne tik parodose
Diplomatų ir lietuvių bendruomenių atstovų suvažiavime taip pat buvo svarstoma, kaip pagerinti ambasadų bei konsulatų darbą, kaip įtraukti išeivius į Lietuvos reikalų svarstymą.
Anot P. Vaitiekūno, emigracija lietuvius „daro panašius į žydus, kurie ilgus tūkstantmečius neturėjo žemės, dažnai ir kalbos, bet vis tiek buvo žydai“. Todėl jis siūlė šių dienų Lietuvos nesieti su teritorija, greičiau – su kalba, kultūra, širdyje esančiu jausmu, o išeivius ragino neatitrūkti nuo gimtinės: „Mes visi esame reikalingi vieni kitiems. Padėkite Lietuvai ir Lietuva padės jums“.
Ministro manymu, Lietuvos ambasados turėtų tapti savotiškomis rotušėmis, o ne „pašto dėžutėmis“, kaip yra dabar. Mat išeiviai į atstovybes dažniausiai kreipiasi prireikus tam tikrų dokumentų, tačiau šie gaminami ir keliauja į užsienį ne vieną savaitę. „Kad nereikėtų laukti ilgus mėnesius, kol bus išduotas gimimo liudijimas, pasas, kitas dokumentas. (…) Nereikia, kad ambasados būtų kaip pašto dėžutės. (…) Kelsime šituos klausimus Vyriausybėje, Seime ir pokyčių bus“, - žadėjo P. Vaitiekūnas.
Kaip pabrėžė Pasaulio lietuvių bendruomenės Europos komisijos pirmininkė Dalia Henke, ambasadorius ar kitas pareigūnas turėtų būti ne tik tas, kuris „perkerpa kokio nors renginio juostelę, pasako sveikinimo kalbą ir ramiai įsitaiso patogiame krėsle pirmoje eilėje“.
Didžiojoje Britanijoje neseniai buvo atlikta ten gyvenančių jaunų išeivių apklausa. Anot Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos vadovės Lauros Dzelzytės, devyni iš dešimties žmonių atsakė norintys grįžti gimtinėn. Tačiau esant galimybei jie dirbtų kitose ES šalyse.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento duomenimis, lietuvių bendruomenės ir organizacijos veikia 37 valstybėse.