Per paskutiniuosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo 160,8 tūkst. šalies gyventojų. 2005 m. emigravo daugiausia – 48,1 tūkst. – šalies gyventojų. Vėliau, 2006–2008 m., emigracijos tempas lėtėjo – išvykusiųjų skaičius sumažėjo nuo 27,8 tūkst. 2006 m. iki 23,7 tūkst. 2008 m.
Vis daugiau emigruojančių gyventojų deklaruoja išvykimą. 2009 m. išvykimą deklaravo 22 tūkst. (63%) emigrantų, nedeklaravo – 12,7 tūkst. (37%), 2005 m. – atitinkamai 15,6 tūkst. (32%) ir 32,5 tūkst. (68%).
Pagrindinis emigracijos tikslas – darbas. 2009 m. 86 procentai visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti (2008 m. – 70%).
Baltarusija populiaresnė nei JAV
2009 m. į Jungtinę Karalystę išvyko 33 procentai emigrantų, Airiją – 14, Baltarusiją – 9, Jungtines Amerikos Valstijas – 8, Vokietiją ir Ispaniją – po 6, Rusijos Federaciją – 5 procentai. Per paskutiniuosius penkerius metus daugiau nei du trečdaliai emigrantų tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją.
Didėja vyrų emigrantų dalis. 2009 m. emigravę vyrai sudarė 60, moterys – 40 procentų visų emigrantų, (2008 m. – atitinkamai 49 ir 51%). Daugiau kaip du trečdaliai (65%) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių moterų buvo netekėjusios, išsituokusios ar našlės (2005 m. – 55%). Maždaug pusė (48%) šio amžiaus emigravusių vyrų buvo vedę (2005 m. – 42%).
Per paskutiniuosius penkerius metus du iš trijų emigrantų buvo 20–49 metų amžiaus. 2009 m. penktadalį visų emigrantų sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 14 procentų – 30–34 metų, apie 13 procentų – 20–24 ir 35–39 metų, 8 procentus – 40–44 metų ir 7 procentus – 45–49 metų amžiaus gyventojai. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai per paskutiniuosius penkerius metus sudarė tik 3–4 procentus visų emigrantų.
Palyginti su ankstesniais metais, vaikų iki 14 metų amžiaus išvyko mažiau. 2009 m. emigravo 3 tūkst. (9% visų emigrantų) šio amžiaus vaikų, t. y. 300 mažiau negu 2008 m.
Lietuvos piliečiai 2009 m. sudarė 75 procentus visų emigrantų (2005 m. – 85%).
Daugiausia imigrantų – iš Britanijos ir Airijos
Penkerius metus didėjusi imigracija pernai sumažėjo. 2009 m. į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 6,5 tūkst. žmonių, tai 2,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Imigrantų skaičius padidėjo nuo 4,7 tūkst. 2003 m. iki 9,3 tūkst. 2008 m.
2009 m. dauguma – 4,8 tūkst., arba 74 procentai – atvykusiųjų buvo Lietuvos piliečiai. Per paskutiniuosius penkerius metus į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 38,9 tūkst. žmonių, iš jų 27,5 tūkst. (71%) Lietuvos piliečių ir 11,4 tūkst. (29%) užsieniečių. Daugiau negu pusė (58%) į savo šalį grįžtančių Lietuvos piliečių buvo 20–39 metų amžiaus.
Pernai daugiausia į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,6 tūkst.), Airijos (0,8 tūkst.), Baltarusijos bei Rusijos Federacijos (po 0,6 tūkst.) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (0,5 tūkst.).
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2010 m. gegužės mėn. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 10 tūkst. šalies gyventojų, tai 1,3 tūkst. mažiau negu balandžio mėn. Per penkis šių metų mėnesius savo išvykimą deklaravo 27 tūkst. žmonių, arba 3,3 karto daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Pagrindinė didelio šių metų balandžio–gegužės mėn. deklaravusiųjų savo išvykimą skaičiaus priežastis – emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
2010 m. penkių mėnesių duomenimis, nuolat gyventi į Lietuvą vidutiniškai atvyksta kiek daugiau nei 330 žmonių per mėnesį. Per penkis šių metų mėnesius imigravo 1,7 tūkst. žmonių, arba 766 žmonėmis mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.