DELFI interviu su G. Gataveckaite – apie muziką, studijas ir į Australiją nubloškusią meilę.
Gintautę į muziką pastūmėjo mama, Vilniuje nuvedusi į vaikų muzikos mokyklėlę. Čia Gintautė pradėjo groti pianinu, o talentą pastebėjusi mokytoja patarė bandyti stoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą.
Tuomet penkerių Gintautė šiai idėjai neprieštaravo. Įveikusi didžiulį konkursą, mergaitė priimta į parengiamąją klasę. „Iš pradžių prašydavau mamos, kad sėdėtų, kol aš groju – buvau baisi tinginė – sakiau „Mama, nesėdėsi – negrosiu“. Ji sėdėdavo su laikraščiu, užsnūsdavo – turėdavo klausyti, kaip dešimt kartų kartoju tą pačią melodiją. O paskui man pradėjo patikti – pradėjau groti ir koncertuoti“, – pasakoja G. Gataveckaitė.
Mokykloje Gintautė praleisdavo visą dieną: 8.30 val. prasidėdavusios pamokos baigdavosi 16 val., tada laukdavo fortepijono pamoka, po kurios ji likdavo groti iki 22 val, kol būdavo užrakinama mokykla. Namo Gintautė grįždavo apie 23 val., namų darbus darydavo troleibuse, o į lovą krisdavo 1-2 valandą nakties. Pašnekovė pamena, kad rytą į mokyklą eidavo pajuodusiais paakiais, o žiemą troleibusuose užmigdavo ir praleisdavo stotelę.
„Kaimynus vedžiau iš proto, viena senyva moteris neištvėrė, pardavė butą ir išsikraustė – jai nepatiko klasikinė muzika. Paskui į tą butą atsikraustė kurčioji, nors ji negirdėjo, kažkodėl man grojant daužydavo į sieną. Gal ji jautė vibracijas“, – svarstė Gintautė. Ant Gintautės pykdavo bei ją negražiais žodžiais vadindavo ir kurčiosios dukra. Gintautė į tai atsakydavo dar vienu akordu. Tačiau likę kaimynai nesiskundė ir dabar džiaugiasi, kai, grįžusi į gimtus namus, Gintautė pagroja.
Sulaukė „The Times“ įvertinimo
12-oje klasėje Gintautė sumanė studijuoti Jungtinėje Karalystėje. Daugkartinei įvairių nacionalinių ir tarptautinių pianistų konkursų laureatei studijuoti pasiūlė trys aukštosios mokyklos. Mergina pasirinko Karališkąjį Šiaurės muzikos koledžą (The Royal Northern College of Music) Mančesteryje, kuris pasiūlė stipendiją.
Pragyvenimui užteko gaunamos stipendijos, o studijoms, kainavusioms 3500 svarų per metus ir kasmet vis brangusioms, teko imti Jungtinės Karalystės vyriausybės remiamą paskolą. „Kokybe esu labai patenkinta, turėjau daug galimybių koncertams, tiek solo, tiek kamerinės muzikos, studijų lygis geras, profesionalūs dėstytojai, daug jų atvykdavo iš užsienio. Teko susidurti ir su pasaulinio lygio žvaigždėmis“, – kalbėjo atlikimo meną studijavusi lietuvė. Po ketverių metų ji puikiais rezultatais baigė koledžą ir įgijo bakalauro laipsnį.
Po studijų Anglijoje Gintautė ėmėsi mokytojavimo: dirbo ir muzikos mokyklose, ir privačiai. Vienu metu ji mokė 35 skirtingo amžiaus vaikus. „Pradžioje buvo nelengva, kai esi jauna, nelabai rimtai tave priima. Be to, mokytojauti – ne tas pats kaip scenoje kūrinį atlikti. Bet įpranti, pagauni ritmą ir viskas gerai“, – apie pirmus mokytojavimo žingsnius kalbėjo Gintautė. Mat, aiškina ji, mokiniai skirtingi, prie jų reikia prisitaikyti: vienaip reikia dirbti su vaikais, kitaip – su paaugliais.
2008-aisiais, tik pradėjusi studijas Mančesteryje, Gintautė apdovanota kaip viena
geriausių Liudviko van Bethoveno atlikėjų Didžiojoje Britanijoje tarp visų muzikinių akademijų vykusiame šio legendinio kompozitoriaus vardo konkurse. 2010 m. Londone lietuvė tapo Frederiko Šopeno konkurso laimėtoja, 2011 m. pelnė antrąją vietą tarptautiniame Branto pianistų konkurse Birmingame. Tais pačiais metais kartu su fortepijoniniu Toscana trio laimėjo pirmąjį prizą Hirsh kamerinių ansamblių konkurse Mančesteryje.
Lietuvei teko koncertuoti prestižinėse Wigmore ir Southbank Centre salėse Londone. Apie pianistės atlikimus yra pozityviai atsiliepę britų dienraščio „The Times“ kritikai.
Važiavo studijuoti, sutiko meilę
Studijos koledže pianistei suteikė ne tik išsilavinimą, bet ir meilę. Studijuodama lietuvė susipažino su magistrantūros studentu australu Tristanu. Jaunuoliai susipažino bendroje paskaitoje. „Jis skubėjo, grojo labai sunkų kūrinį – Sergejaus Prokofjevo septintąją sonatą. Visi jį gyrė, o aš sėdėjau sukryžiavusi rankas ir pasakiau, kad pagrojo kaip etiudą, tarsi pratimą – jis koncentravosi, kad sugrotų visas natas, trūko atsidavimo. Jis supyko ir įsižeidė.
Po kurio laiko Gintautė apsilankė Tristano koncerte, jaunuoliai pradėjo bendrauti ir galiausiai draugauti.
Jau penkis mėnesius Gintautė gyvena Melburne. Tristanas Melburno universitete nusprendė siekti daktaro laipsnio, o Gintautė sulaukė pasiūlymo šiame universitete studijuoti magistrantūrą. Tiesa, studijos turės kiek palaukti, mat užsieniečiui kainuoja 10 tūkst. Australijos dolerių per metus (apie 6600 eur). Be turtingų tėvų ar stipendijos studijuoti praktiškai neįmanoma, tačiau kaina turėtų kristi, kai Gintautė įgis nuolatinio Australijos gyventojo statusą.
Lietuvės ir jos mylimojo australo Tristano namuose fortepijonas retai pailsi. Tačiau pianistų pora aiškina dėl grojimo laiko nesipykstanti: tvarkaraščiai skirtingi, o paroje daug valandų. Du muzikantai puikiai sutaria: viens kitam daug pataria, be to, supranta vienas kitą. Ankstesniam Gintautės draugui, ne muzikantui, nuolat kildavo klausimų, kiek galima groti, kodėl pora neina į kiną ar į miestą.
Mokinys nepadarė namų darbų – šypsokis
Atvykusi į Australiją, lietuvė pradėjo mokytojauti. „Viena mokykla į mano turimą išsilavinimą žiūrėjo labai teigiamai, jie domėjosi, kad esu iš Rytų Europos, jiems mano diplomas daug reiškė. Kita mokykla į mane žiūrėjo truputį skeptiškai – ten mokosi vien australai ir įtariai žiūrėjo į tai, kad nesu vietinė, jie domėjosi mano akcentu ir iš kur aš esu“, – pasakojo Gintautė.
Per atrankas į mokyklas laukė interviu, reikėjo pagroti, paaiškinti apie mokymo metodus, atsakyti į klausimus, kaip mokytoja elgtųsi skirtingose situacijose.
Šiuo metu Gintautė mokytojauja dvejose muzikos mokyklose. „Jei galėčiau, būčiau griežta, tačiau Australijoje tokia būti negaliu, neleidžiama: lipdukai, žaidimai, negalima jokio spaudimo... Todėl mokiniai ateina namų darbų nepadarę, žiūri tau į akis, šypsosi, o aš turiu atgal nusišypsoti ir pasakyti, kad nieko baisaus, kad padarysime namų darbus pamokoje. Nuo lietuviško mokymas skiriasi kaip dangus ir žemė“, – dėstė pašnekovė.
Jos teigimu, Australijoje populiaru po pamokų mokytis muzikos, užsiimti sportu – vaikai siaubingai užimti. Kai jų paklausi, kiek popamokinės veiklos turi, vardija porą sporto šakų, du instrumentus, treti mokosi šokių ar užsienio kalbų.
Mokytojaudama Gintautė nepamiršta pačios muzikinės veiklos: gegužę planuoja koncertą Melburne. Lietuvoje kartu su draugu Tristanu ji grojo „Sugrįžimų“ festivalyje ir „Kristupo Kalėdose“ šv. Kotrynos bažnyčioje.
Lietuvoje nenoriai moka už koncertus
Pasak Gintautės, Lietuvoje išgyventi muzikantui sudėtinga, tačiau situacija gerėja. Atsidaro daugiau koncertų salių ir galimybių, tačiau mokytojams sudėtinga. Žmonės už muzikos pamokas nelinkę daug mokėti, o ir iš koncertų išgyventi sunku.
„Mūsų kultūra turi keistis. Būna daug atvejų, kai koncertų organizatorių paklausi apie užmokestį, o tau pasako, kad neturi kaip už šildymą susimokėti. Tačiau tai mano profesija ir mano darbas, tu nepasakysi advokatui, gydytojui ar odontologui, kad, pavyzdžiui, neturiu pinigų, gal galite nemokamai įstatyti plombą“, – stebisi Gintautė.
Lietuvei Australijoje patinka, tačiau ar ryžtųsi čia praleisti visą likusį gyvenimą, nežino: pirma reikia baigti magistro studijas. Ji prasitaria, kad ateityje norėtų grįžti ir pagyventi Vilniuje.