Bandė atimti vaiką ir anksčiau
„Mano vaiką pagrobė socialiniai darbuotojai tiesiai iš mokyklos, be mano žinios, be mano parašo. Gaudė jį kaip žvėriuką po visą kiemą. Nežinau, nei kur jis yra, nei ką su juo daro, nei kaip jis jaučiasi. Prašiau, kad bent leistų telefonu su juo pakalbėti, bet sutikimo negavau.
Šiandien man buvo paskirtas susitikimas su vaiku, tačiau ryte paskambino iš tarnybos ir jį atšaukė. Telefonu kalbėjo mano 16-metė dukra, kuri gerai kalba švediškai. Ji sakė, kad socialinė darbuotoja baiminosi, jog galiu su juo pabėgti. Kaip aš galėčiau pabėgti, jei susitikimas vyks socialinėje tarnyboje, kur bus pilna darbuotojų, policijos?“ - apmaudą liejo lietuvė. Kita susitikimo data, jos teigimu, kol kas nenumatyta.
Iš viso moteris turi keturis vaikus, du sūnūs jau suaugę ir gyvena atskirai. Anot moters, dėl kitų vaikų švedai prie jos nesikabinėjo, tačiau mažiausiąją atžalą esą jėga į namus įsiveržę policininkai jau norėjo atimti ir pernai. Jos teigimu, sūnus tuomet iš baimės iššoko pro langą iš antro aukšto ir nubėgo pas kaimynus.
„Socialiniai darbuotojai motyvuoja savo elgesį tuo, kad turiu priklausomybę nuo alkoholio, bet aš net negeriu. Tikrai nežinau, ko jie prisigalvojo ir ką nori su tuo vaiku padaryti. Ir pernai policininkus ta pati socialinė darbuotoja atsiuntė – ji ant mūsų „užsisėdusi“. Vaikštau aš į tą tarnybą, gražiai su ja kalbu, nematė ji manęs niekada nei girtos, nei yra užuodusi kvapo, nežinau, kodėl ji šitaip elgiasi“, - tikino pašnekovė.
Vilija pripažino, kad sūnus buvo išvežtas praėjus maždaug savaitei po incidento bare, kurį Švedijos pareigūnai esą ne taip suprato.
„Su vyresniu sūnumi ir jo drauge nuėjome į barą išgerti kavos. Prie mano sūnaus prilindo kitas baro lankytojas, jie susimušė. Aš bandžiau juos išskirti, bet mane taip sumušė, kad nugriuvau be sąmonės. Policija uždarė mane į kamerą ir nesuteikė jokios pagalbos. Mane apkaltino, kad aš girta, nors niekas jokių tyrimų dėl girtumo nedarė. Iš tiesų buvau apsvaigusi nuo sutrenktos galvos. Po šio nutikimo pas mus namuose apsilankė socialinė darbuotoja, kuri susidarė nuomonę, kad aš buvau girta, o vaikas buvo be priežiūros, nors jis nebuvo vienas, o su 16 metų seserimi“, - tikino pašnekovė.
Šiuo metu moteris nedirba – gyvena iš socialinės pašalpos ir mokosi švedų kalbos. Vos atvykusi ji dirbo dvejus metus, kol nebuvo atleista, anot jos pačios, dėl darbo stygiaus.
Lietuvos atstovė Švedijoje mano, kad tokių skundų daugės
Lietuvos ambasados Švedijoje atašė Monika Bimbaitė teigė anksčiau nėra girdėjusi apie panašų atvejį šioje šalyje, tačiau ateityje tokių skundų gali daugėti. Mat lietuvių Švedijoje daugėja, o supratimas, kas yra gera šeima, Lietuvoje ir Skandinavijoje skiriasi.
„Nei jūs, nei mes šios situacijos neišspręsime, nes visada šeima turi vienokią poziciją, socialinės tarnybos – kitokią. Be to, mes nesame socialiniai darbuotojai ir neįgalioti kištis į tokias situacijas. Galime būti tik tarpininkai tarp institucijų, kurios galbūt kažkaip susitars ir teiks pagalbą vaikui ir šeimai.
Šiuo metu ruošiame raštą Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kad vaiko interesai visgi būtų apsaugoti. Daryti įtaką švedams tarnyba negali, bet ji galės palaikyti ryšius su šeima. Vaikas visgi yra Lietuvos pilietis – bandysime bendromis jėgomis vaiko interesus apsaugoti. Visada pirmiausiai ginami vaiko interesai ir tik vėliau – jo šeimos, mat šeima gali turėti savo supratimą apie auklėjimą“, - teigė pašnekovė.
Anot M. Bimbaitės, Švedijos socialinė tarnyba užtikrino, jog moteriai yra garantuotas vertėjas, kad ji suprastų visus jų veiksmus. Visi raštai bus verčiami į lietuvių kalbą. Jau rytoj moteriai bus įteiktas raštas, kuriame bus paaiškinta, kokiu pagrindu jie priėmė tokį sprendimą.
Paklausta, ar socialinių tarnybų Lietuvoje ir Švedijoje darbo metodai iš tiesų yra kardinaliai priešingi – mat mūsų šalies tarnybos neretai kaip tik kaltinamos neveiklumu, ambasados atstovė teigė, kad iš pažiūros susidaro toks įspūdis.
„Šios tarnybos veikia tikrai labai aktyviai. Kiekviena administracinė sritis turi savo socialinius skyrius, kurie skelbia pagalbos telefonus. Ir gana atidžiai klausomasi, kas ką praneša apie vaikų nepriežiūrą. Užtenka kaimynų skambučio ir socialiniai darbuotojai iškart atvyksta tikrinti situacijos. Tačiau nėra taip, kad atvažiavo ir jėga išsivežė vaiką niekam nieko nepasakę. Kad vaiko interesai būtų apsaugoti, jie tikrai viską išsiaiškina, antraip vaiko interesai gali būti kaip tik pažeisti“, - tikino M. Bimbaitė.
Lietuvių ir vakariečių požiūris į vaikų priežiūrą skiriasi
Vilijos istorija tarp emigrantų nėra išskirtinė. Žiniasklaidoje aprašytas ne vienas atvejis, kai iš lietuvių šeimos ramybę užsienio socialinės tarnybos drumsčia dėl menkiausių nesusipratimų. Pavyzdžiui, daugelyje Vakarų valstybių vaikas iki 12 metų negali būti ilgam paliktas vienas ir visuomenė šiuo klausimu yra nusiteikusi labai griežtai. Kaimynai, pastebėję be priežiūros paliktą vaiką, neretai įskundžia tokią šeimą socialinėms tarnyboms, o šios žaibiškai reaguoja.
Spaudoje aprašytas atvejis, kai Didžiojoje Britanijoje penkiametis berniukas buvo paimtas iš šeimos tik todėl, kad jis ugdymo įstaigoje pasiskundė, kad jo tėvelis jį muša. Taip jis keršijo už tai, kad šis per karščius neleido jam apsivilkti supermeno kostiumo. Panašu, kad šioje šalyje galioja praktika, kad pirmiausiai vaiką reikia gelbėti, o tik tuomet aiškintis, ar jis nemeluoja.
Daugelyje užsienio šalių priimtas Vaikų nemušimo įstatymas, todėl kilus net menkiausiam įtarimui, jog mažametis gali būti skriaudžiamas, vaiko teisių tarnybos darbuotojai apsilanko įtartinų šeimų namuose, įvertina gyvenamųjų patalpų būklę, pačius tėvus ir, jei nustatoma, kad vaikui ten gyventi nesaugu, jis, kol tėvai susitvarkys, paimamas laikinai globoti.
Kita vertus, pasitaiko nemažai atvejų, kai užtenka argumentuotų tėvų paaiškinimų ir vaikas grįžta į šeimą. Anot svetur dirbančių Lietuvos atstovų, būna, kad vaikai susigrąžinami ir per valandą ar dieną, bet būna ir taip, kad atitinkamų tarnybų globoje jie išbūna kelias savaites ar mėnesius.
Plačiai nuskambėjęs atvejis neseniai nutiko Norvegijoje. Motinos teigimu, vaiko teisių apsaugos darbuotojai vaiką iš jos atėmė ir perdavė auklėti lesbiečių porai patikėję ne jos, o esą dantį ant jos griežiančio uošvio žodžiais, kad vaikas neprižiūrimas. Tiesa, tarnyba moters nenaudai turėjo ir policijos pranešimą apie tai, kad ji buvo sustabdyta kelių policijos, kai vežėsi mažylį jo kėdutės neprisegusi dirželiu. Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškė niekuo negalinčios padėti.
