„Ant kortos pastatytas taikos projektas“, - taip dabartinę situaciją Belgijos lietuviams apibūdino užsienio reikalų ministras ir priminė, kad tokia situacija nėra beprecedentė. Anot jo, praeities pamokos dėl panašių įvykių Gruzijoje nebuvo išmoktos.
Sankcijos Putinui
Paklaustas, kaip vertina Europos Sąjungos atsaką į Rusijos veiksmus ir įvestas sankcijas, Linkevičius teigė, jog ES sankcijos prieš asmenis, priklausančius sprendimus priimančiam sluoksniui, turės tam tikrą poveikį, nes palies asmeniškai, tačiau to nepakanka.
Komentuodamas galimybę imtis prieš Rusiją platesnio poveikio priemonių, L. Linkevičius argumentavo, jog ES valstybės narės turi skirtingas pozicijas dėl egzistuojančių verslo saitų ir energetinės priklausomybės. Kalbėdamas apie ES galimybes derėtis su Rusija dėl dujų vienu balsu, L. Linkevičius apgailestavo, jog nesama vieningos energetikos politikos, kuri leistų su Gazprom kalbėti kaip vienam blokui.
Anot ministro, trečio sankcijų paketo prieš Rusiją klausimas turi būti gerai išanalizuotas tam, kad nenukentėtų paprasti žmonės ir priminė, kad sankcijos visada yra kraštutinė priemonė. Dėl galimo sankcijų poveikio verslui, L. Linkevičius atviravo, jog verslininkai patys turėtų įvertinti galimus rizikos veiksnius prieš pasirinkdami investuoti į tokias šalis kaip Rusija.
Į provokuojantį klausimą, ar sankcijos bus taikomos pačiam V. Putinui, ministras atsakė, kad tokia galimybė nesvarstoma, tikintis su juo tęsti tolimesnį dialogą siekiant išspręsti susidariusią situaciją.
Europa smogikų istorija nepatikėjo
Diskusijos dalyviai klausė ministro, kaip ruošiamasi kovoti su Rusija informaciniame lauke. L. Linkevičius pripažino, kad šioje srityje buvo padaryta mažai ir kad Vakarų partneriai nelabai suvokia, kas yra tikroji Rusijos propaganda. Tačiau ministras juokavo, jog kolegos iš ES valstybių narių bent jau nepatikėjo smogikų rengimo Lietuvoje istorija.
Ar gins NATO Ukrainą?
Paklaustas, ar NATO stotų ginti Ukrainos Rusijos užpuolimo atveju, ministras atsakė, jog tokio tiesioginio įsipareigojimo ginti NATO šalį partnerę nėra. Rusijos agresijos atveju, būtų reikalingas Jungtinių Tautų (JT) mandatas.
Ministras išreiškė nuomonę, jog dėl JT Saugumo Tarybos neveiksnumo, būtina surasti naują tarptautinį krizių valdymo mechanizmą, kuris padėtų efektyviai spręsti susidariusias krizines situacijas.
Ukrainos eurointegracija
Nors Ukraina išgyveną vieną didžiausių krizių po Šaltojo karo, visgi, būtina paminėti ir teigiamus pokyčius. Šalyje vyksta reformos, pasirašytas Asociacijos susitarimas su ES, pažadėta 11 milijardų eurų ES parama ir aiškiai matomas naujos Ukrainos vyriausybės proeuropietiškas kursas.
L.Linkevičius pabrėžė, kad nėra jokių abejonių dėl dabartinės vyriausybės legitimumo ir sveikino faktą, kad į ją pavyko įtraukti ne vieną Maidano lyderį, įskaitant Lietuvoje gydytą Dmitrijų Bulatovą, tapusį jaunimo ir sporto ministru. Tačiau ministras pripažino, kad ryškėja nesutarimai tarp svarbiausių naujos valdžios lyderių, ypač artėjant prezidento rinkimams gegužį, todėl pabrėžė vienybės svarbą šiuo ypač sudėtingu šaliai laikotarpiu.
Ateities scenarijus
Dėl ateities scenarijaus ministras optimizmu netryško: „Niekas negali garantuoti, kad nebus tolimesnių provokacijų”.
Reikia Ukrainoje tęsti demokratinį procesą, kovoti su sistemine korupcija bei pasimokyti iš praeities klaidų. Tuo pačiu, svarbu stipriai remti Moldovą ir Gruziją, su kuriomis ES planuoja pasirašyti Asociacijos sutartis per ateinančius mėnesius.
Paklaustas apie galimas Rusijos provokacijas Latvijoje ir Estijoje, kur gyvena didelės rusakalbių mažumos, ministras pabrėžė, kad geriausias priešnuodis yra kiekvienos valstybės nuolatinis rūpinimasis mažumų teisėmis, taip užkertant kelią šios kortos panaudojimui informaciniame kare.
Kalbėdamas apie nuotaikas Lietuvoje, ministras kvietė lietuvius per daug nepanikuoti ir labiau pasitikėti NATO partneriais. Tik reikėtų patiems prisidėti prie savo saugumo, daugiau investuojant į kolektyvinę aljanso gynybą.