38 metų Vilija yra lietuvė, ištekėjusi už vokiečio ir gyvenanti Vokietijoje su vokiška pavarde – Weber. Jos santuokos liudijimo dokumente, išduotame Vokietijoje, Vilijos pavardė irgi užrašyta vokiškai – lygiai taip pat kaip ir vyro. Tačiau po santuokos pasikeitusi savo lietuvišką pasą moteris iš Weber tapo Veber, mat pagal Lietuvoje galiojančias taisykles nelietuviška „w“ buvo pakeista į lietuvišką atitikmenį. Bėda tik ta, kad vokiečių kalboje raidė „v“ žodžio pradžioje tariama kaip „f“. Taip moteris, ištekėjusi už Weber, Vokietijoje tapo „Feber“.
„Pakeista tik viena raidė, bet pavardės – jau visai skirtingos, ir man tai sukelia nepatogumų“, - pasakojo lietuvė. „Blogiausia tai, kad aš Vokietijos sistemoje esu registruota kaip Weber, bet kai noriu tvarkytis reikalus, kur man reikalingas pasas, tampu Veber. Kai keičiau darbą, naujajam darbdaviui turėjau pristatyti pažymą iš policijos, kad esu neteista. Pažyma atėjo mano tikrąja pavarde – Weber. Darbdavys, pamatęs mano pasą, sutriko, o man teko ilgai pasakoti, kodėl pase įrašyta kita pavardė. Gerai, kad visi kiti duomenys, t.y., gimimo data, gimimo vieta bei mergautinė pavardė yra visuose dokumentuose tie patys, nes asmens kodas vokiečiams nieko nesako“, - patirtimi dalijosi moteris.
„Mano vyras dirba teisėsaugos sistemoje, ir jis man vis primena, kad susitvarkyčiau savo pavardės reikalus. Jis sako, kad jei man kada prireiktų turėti rimtų reikalų su teisėsauga, dar ir dėl pavardės turėčiau didelių nemalonumų. Bet aš nežinau, kaip galėčiau susitvarkyti... Nebent atsisakyčiau Lietuvos pilietybės. Ar turėčiau priimti Vokietijos pilietybę vien dėl to, kad galėčiau ramiai gyventi su savo tikrąja pavarde?“, - abejonėmis dalijosi Vilija.
Savo pavardės nenorėjusi sakyti Inga Vokietijoje irgi gyvena su sulietuvinta pavarde. Jos atveju raidė „w“ irgi yra pakeista į „v“. „Sunkiausia man būna banke, kai noriu įnešti arba pasiimti pinigų iš vyro sąskaitos – mūsų pavardės skirtingos, nors ir esame viena šeima“, - pasakoja 40 metų moteris. „Kažkada su vaikais norėjau skristi atostogų ne į Europos Sąjungos šalį, bet pabijojau, nes mano pavardė skiriasi nuo mano nepilnamečių vaikų pavardės“, - sakė moteris.
„Aš Lietuvoje klausiau, kodėl lietuviškuose laikraščiuose bei žurnaluose rašomos originalios pavardės, ir su visomis nelietuviškomis raidėmis. Bet migracijos skyriaus darbuotoja man tik pasakė, kad raidė „w“ nėra lietuviška. Tai kodėl tada spaudoje rašoma nelietuviškais rašmenimis?“, - klausė moteris.
„Kai manęs vokiečiai klausia, kodėl mano pavardė parašyta kitaip, aš visuomet sakau, kad pas mus, Lietuvoje, nelietuviškos pavardės dokumentuose sulietuvinamos, nelietuviškus rašmenis pakeičiant lietuviškais atitikmenimis. Dažniausiai kyla nesusipratimų, nes vokiečiai sutrinka ir nebežino, kokią pavardę įrašyti į išduodamą dokumentą – tikrąją ar tą, kur pase“, - apie kuriozines situacijas pasakojo Inga.
Apie galimybę gauti vokišką pasą Inga sako jau irgi pagalvojusi. „Bet toks sprendimas yra gana sunkus, nes taip išeitų, kad Lietuvos pilietybės atsisakau tik dėl to, kad ne mano pavardė įrašyta mano lietuviškame pase. Manau, reikalingos ir kitos, svaresnės priežastys, nors gyventi su dviem pavardėmis, prisipažįstu, yra kartais labai nelengva“, - savo mintimis dalijosi lietuvė.
Neseniai savo pasą pasikeitusi lietuvė iš Hanoverio pasakojo, kad pakeitus vokišką „w“ į lietuvišką „v“, jos susituokus įgyta vokiška pavardė vokiečiams tapo neįskaitoma. „Dabar nei lietuviai mano pavardės negali taisyklingai perskaityti, nei vokiečiai. Mano vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimas bei kiti Vokietijoje išduoti dokumentai yra su viena pavarde, tik pasas – su kita. Vyko vietiniai rinkimai, buvau balsuoti. Mano balsavimo biuletenyje įrašyta pavardė skiriasi nuo tos, kuri pase. Balsavimo apygardoje tik nusijuokė, bet leido balsuoti“, - pasakojo moteris.
„Galima sakyti, kad nuo šiol gyvenu su dviem tapatybėmis. Jei iškils teisinių problemų, liūdna, bet Lietuvos pilietybės teks atsisakyti“, - mintimis dalijosi pašnekovė.
Aušra, su lietuviu vyru jau keletą metų gyvenanti Vokietijoje, sakė, kad nesusipratimų dėl jos lietuviškos pavardės Vokietijoje kol kas nebuvo. „Vokiečiams dažniausiai labai įdomu, kad mūsų, vienos šeimos narių, visos pavardės skirtingos, tiksliau, skirtingos galūnės. Aš tuomet pajuokauju, kad iš mano pavardės su galūne „-ienė“ galima pasakyti, kad esu ištekėjusi, o vyro pavardė nerodo, ar jis vedęs, ar ne. Bet vokiečiai jau dažniausiai žino, kad panašiai yra ir su rusiškomis pavardėmis“, - pasakojo moteris.
„Ir dar pastebėjau, kad vokiečiai dažnai klausia, ar gerai bus, jei vietoj lietuviškos „ė“ parašys „e“ su kirčio ženklu viršuje. Tada jiems sakau, kad nesistengtų, tiesiog parašytų „e“. Ir tada jie dažniausiai prašo dar kartą ištarti savo pavardę. Vokietijoje yra mandagu į žmogų kreiptis pavarde, todėl jie stengiasi kuo taisyklingiau ištarti mūsų sunkias lietuviškas pavardes“, - apie savo patirtį pasakojo Aušra.