„Aš noriu pasakyti, nesupykit, aš nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai“, - posėdžio metu pareiškė E. Klumbys, kalbėdamas apie tai, kodėl nereikėtų sudaryti galimybių suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka, kai tai sietina ir su nuopelnais ateityje.
Šią Pilietybės įstatymo pataisą pasiūlė Žilvinas Šilgalis, argumentuodamas tuo, kad Lietuva dažnai praranda galimybę pritraukti pajėgius sportininkus, kurie norėtų ir galėtų Lietuvai iškovoti pergalių.
„Jeigu kitose profesijoje neįmanoma nuopelnų prognozuoti, tai kai kalbama apie sportą, galima vertinti rezultatus ir prognozuoti būsimus nuopelnus. Natūralu, kad nesudarant galimybių atstovauti šaliai, kalbėti apie nuopelnus praeityje nėra jokio pagrindo, kadangi net tokios galimybės nebuvo. Tokiu būdu talentingi sportininkai turėtų galimybę atstovauti Lietuvai kaip ir daugelyje Europos šalių, kurios į tuos dalykus žiūri paprasčiau, o mūsų šalis turėtų dideles galimybes dalyvauti įvairiose olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose. Valstybė įvaizdžiui tai būtų didelis pliusas“, - posėdyje aiškino Ž. Šilgalis.
Nors politikas kalbėjo daugiausia apie sportą, tačiau į pataisą buvo įtrauktas galimų nuopelnų vertinimas ir mokslo, ekonomikos, kultūros bei meno srityse.
Tačiau E. Klumbys kolegos siūlymui paprieštaravo, teigdamas, kad yra buvę atvejų, kai pajėgiems sportininkams buvo suteikta Lietuvos pilietybė, tačiau jie esą nemoka nei žodžio lietuviškai ir gyvena kurioje nors užsienio valstybėje. Kaip argumentą parlamentaras paminėjo ir savo nenorą, kad Lietuvai atstovautų negrai.
Į rasistinį politiko komentarą sureagavo Seimo pirmininkė Irena Degutienė, bet ji apsiribojo pasvarstymu, kad tokie pasisakymai nėra labai gerai: „Gerbiamas kolega, toks rasistinis pasisakymas nelabai gerai, bet balsuojam“.
I. Degutienės partijos kolegė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kiek vėliau pareiškė, jog parlamento vadovės reakcija buvo per menka.
Nepaisant rasistinių teiginių, Seimas pritarė Ž. Šilgalio pataisai bei po ilgų diskusijų priėmė ir visą Pilietybės įstatymą.
DELFI primena, kad nauja Pilietybės įstatymo redakcija Seime svarstoma jau antrus metus ir 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.
Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir po šios datos - jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę, taip pat ir su Lietuva sieną turinčiose valstybėse gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.
Didelė dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.
Priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą Seimas ketina iškart kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl jo konstitucingumo.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
BTV „Karštas vakaras“ šiandien 18.00 val. gilinsis į Seimo priimtą prieštaringai vertinamą Pilietybės įstatymą.
Studijoje viešės karčiais žodžiais per įstatymo svarstymą apsikeitę Seimo nariai Egidijus Klumbys ir Žilvinas Šilgalis.
