Pati ES finansinio programavimo ir biudžeto komisarė pasisako už radikalias biudžeto permainas ir mano, kad "prieš 2004 metų plėtrą įvykdytų reformų - ypač Bendros žemės ūkio politikos reformos - nepakanka".
D. Grybauskaitė mano, kad būtina keisti ES valstybių narių įnašų į biudžetą skaičiavimo formulę siekiant išvengti konfliktų, panašių į tą, kuris kilo tarp valstybių narių dėl 2007-2013 metų Sąjungos biudžeto.
Komisarės nuomone, bet kokia nauja "savų išteklių sistema" turėtų būti "paprasta ir skaidri". Naujoji ES biudžeto struktūra taip pat turėtų atspindėti valstybių narių klestėjimą. Taip pat reikėtų atsisakyti visų išimčių ir nuolaidų.
Viena iš tokių nuolaidų - Didžiosios Britanijos permokos grąžinimas, galiojanti nuo 1984 metų.
"Mes visi mokame įnašus į Jungtinių Tautų biudžetą, ir niekas dėl to nesiginčija. Kodėl ES, kuri yra savanoriška organizacija, į kurią mes visi norėjome įstoti ir dėl kurios finansavimo formulės susitarėme, atveju kai kurios šalys prašo grąžinti dalį įmokos?" - retoriškai klausia D. Grybauskaitė.
"Tai politiškai nekorektiška, taip pat finansiškai ir ekonomiškai nepagrįsta", - pridūrė komisarė, pabrėždama, kad ES biudžetas yra tik įrankis siekiant vykdyti savo politikos kryptis ir visų pirma turėtų atspindėti sutarimą dėl naujų ES prioritetų.
Vienas iš būdų pakeisti ES finansų sistemą - ir tokiam siūlymui pritaria kai kurie Europos Parlamento nariai - yra naujo mokesčio, kuris pakeistų šalių įnašus, įvedimas. Ši idėja jau buvo iškelta kelis kartus: prieš 1999 ir 2005 metų biudžeto derybas.
Tačiau D. Grybauskaitė atsargiai vertina ES mokesčio idėją.
"Bet kuri mokesčių sistema yra paremta institucine ir ekonomine integracija. Tik galutinai suformavus bendrąją rinką bus galima įvesti kai kuriuos mokesčius", - sakė komisarė.
Ji paaiškino, kad kai kurios ES valstybės narės yra federacijos ir gali įvesti federalinius mokesčius. "ES nėra federacija, ji neturi federalinės vyriausybės. Mūsų integracija vyksta skirtingai, todėl negalime įvesti ES mokesčių", - sakė ji.
Šiuo metu Europos Komisija, be kita ko, yra pasiūliusi įvesti bendrą įmonių mokesčių sistemą ir padidinti dyzelino akcizo mokestį. D. Grybauskaitė mano, kad bendra įmonių mokesčių sistema iš esmės yra gera mintis, tačiau ji nemano, kad tokia sistema pradėtų veikti jau nuo ateinančių metų, kaip teigia ES mokesčių komisaras Laszlo Kovacs, pirmiausia dėl to, kad ES integracija dar nėra pakankamai gili. Be to, tokiam planui priešinasi mažiausiai penkios valstybės narės, įskaitant ir Didžiąją Britaniją.
D. Grybauskaitė mano, kad ES vykdomoji institucija turėtų teikti pragmatiškesnių pasiūlymų ir prieš tai turėtų atsižvelgti į valstybių narių, taip pat ir verslo sektoriaus, pozicijas, o ne teikti projektų, kuriems nepritars narės.
Planus didinti dyzelino akcizo mokestį, kuriems ateinančią savaitę turėtų pritarti Komisija, gali ištikti panašus likimas, nes toks planas priverstų 21 ES valstybę narę padidinti akcizo mokestį, o tai europiečiams kainuotų 35,6 mlrd. eurų.
"Esu prieš pasiūlymus, kurie nėra įvertinti makroekonominiu požiūriu ir nesiderina su mūsų bendra mokesčių strategija", - sakė D. Grybauskaitė, pridurdama, kad akcizo mokesčio padidinimas gali paskatinti infliaciją, o dėl to kai kurios naujosios narės turės atidėti planus įsivesti eurą.
Tuo tarpu degalų mokesčių padidinimas leis išvengti vadinamojo degalų turizmo, kuomet sunkvežimių vairuotojai nukrypsta nuo savo maršrutų tam, kad papildytų degalų bakus šalyje, kur degalai yra pigesni. Tai esą didina į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
D. Grybauskaitė su tuo nesutinka. "Esu prieš ekologinį populizmą, kuris šiuo metu yra labai madingas. Dabar visi, norintys prastumti ką nors, ima kalbėti apie poveikį gamtai", - konstatavo ES finansinio programavimo ir biudžeto komisarė D. Grybauskaitė.