Kodėl bijome penktadienio, 13 dienos?

„Negalvoti apie tai“ arba „geriau visiškai nelipti iš lovos“ – egzistuoja ne viena strategija, kaip geriausia būtų elgtis „nelaimingąją dieną“. Tai yra, kai penkta savaitės diena sutampa su trylikta mėnesio diena.

Etnografė iš Miunsterio Christiane Cantauw tvirtina, kad pagal statistiką tokiomis dienomis nutinka net 15,6 proc. nelaimingų atsitikimų. Vis dėlto psichologai mano, kad priežastys slypi būtent tvirtame įsitikinime, kad penktadienį tryliktą dieną nutiks kokia nors nelaimė. Kitaip tariant, tai savotiška savitaiga.

Etnografės tvirtinimu pagal senąją skaičių simboliką 13 yra „peržengta 12“, pažeidžianti Visatos harmoniją. Už stalo per Paskutiniąją vakarienę, kai Judas galvojo apie pinigus už Kristaus išdavimą, sėdėjo 13 žmonių. O apaštalų buvo 12, metai turi 12 mėnesių, o para – du kartus po 12 valandų. Vis dėlto pagal europines tradicijas skaičius 13 laikomas laimingu, tai Dievo simbolis. Savaitės dienos taip pat gali būti laimingos arba ne. Dar 1930 metais Vokietijos šiaurinėje dalyje penktadienis laikytas laimingiausia diena, tinkamiausia vedyboms.

Tik šeštame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėta sieti savaitės ir mėnesio dienų simboliką. Septintame dešimtmetyje penktadienio, 13 d. baimė pasiekė isterijos lygį. Kosminis laivas „Apollo 13“, kurį netrukus ištiko avarija, startavo būtent tokią dieną.

Penktadieniais nepasitikėjo ir garsusis Napoleonas, ir Bismarckas. Pirmasis tokiomis dienomis nerengdavo mūšių, antrasis – nepasirašinėdavo sutarčių.