Be to, lizingas sudaro galimybę laisviau disponuoti lėšomis, kadangi daugeliu atvejų turtu galima pradėti naudotis iš karto po lizingo sutarties pasirašymo, sumokėjus pradinę įmoką, kuri paprastai sudaro nuo 10 iki 40 proc. įsigyjamo turto vertės.
Lizingas taip pat padeda lengviau planuoti ir valdyti finansinius srautus, kadangi lizingo bendrovės sudaro gan patrauklias galimybės pasirinkti priimtiną sutarties terminą, pradinę įmoką, periodinių įmokų dydį, atsižvelgiant į planuojamas pajams, jų cikliškumą ir pan.
Vykdydama lizingo sutartį lizingo bendrovė iš trečiojo asmens (pardavėjo) nuosavybės teise įsigyja kliento pasirinktą daiktą ir perduoda jį klientui valdyti ir naudoti su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą (turto vertę bei palūkanas ir kitus mokėjimus) daiktas taps kliento nuosavybe.
Vis dėlto, prieš priimant sprendimą įsigyti turtą lizingo būdu, reikėtų atsižvelgti ir į galimas teisines pasekmes, jeigu atsitiktų taip, kad klientas taptų nepajėgus mokėti einamųjų lizingo įmokų ir dėl to lizingo bendrovė sutartį nutrauktų. Paprastai lizingo bendrovių pateikiamose pasirašyti sutartyse yra numatoma, jog klientui laiku nemokant turto vertės dengimo įmokų, palūkanų ar kitų mokėjimų, toks pažeidimas yra laikomas esminiu ir lizingo bendrovė įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį.
Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatą, lizingo bendrovei nutraukus sutartį, ji turi teisę reikalauti grąžinti lizinguojamą turtą, nes, kaip minėta, iki visiško sutarties įvykdymo turtas išlieka lizingo bendrovės nuosavybe, taip pat sumokėti pradelstas įmokas (kartu su priskaičiuotais delspinigiais) bei išieškoti iš kliento tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Būtent lizingo bendrovių reikalavimas atlyginti dėl sutarties nutraukimo atsiradusius nuostolius kelia didžiausią klientų nuostabą ir nepasitenkinimą, kadangi pasirašydami lizingo sutartis jie paprastai šio aspekto neįvertina ir mano, kad grąžinus lizinguojamą turtą santykiai su lizingo bendrove tuo ir pasibaigia.
Tačiau, kaip žinia, lizingo bendrovių pagrindinė veikla yra finansinių paslaugų teikimas – jos neužsiima turto valdymu bei priežiūra ir yra suinteresuotos kaip įmanoma greičiau parduoti susigrąžintą turtą. Dėl šios priežasties paprastai nėra stengiamasi jo parduoti kuo brangiau.
Jeigu susigrąžintas turtas parduodamas už mažesnę kainą, nei jo neišmokėta vertė, lizingo bendrovės reikalauja iš buvusio kliento padengti dėl pardavimo atsiradusius nuostolius, kuriuos ir sudaro skirtumas tarp turto neišmokėtos vertės sutarties nutraukimo metu ir jo pardavimo trečiajam asmeniui kainos, taip pat kitos su turto pardavimu susijusios išlaidos.
Pavyzdžiui, klientas sudaro automobilio lizingo sutartį 5 metų terminui. Sutartyje nurodyta automobilio vertė 100 000 Lt. Klientas sumoka 15 000 Lt pradinę įmoką ir dvejus metus tinkamai moka einamąsias turto vertės dengimo įmokas (tarkime po 1000 Lt/mėn.) bei palūkanas (tarkime po 200 Lt/mėn.). Po dviejų metų, pasikeitus aplinkybėms klientas tampa nebepajėgus mokėti lizingo įmokų, susidaro 2 400 Lt skola ir lizingo bendrovė sutartį nutraukia bei pareikalauja grąžinti automobilį. Sutarties nutraukimo metu neišmokėta turto vertė pagal sudarytą grafiką yra, tarkime, apie 65 000 Lt.
Atsiimtą automobilį lizingo bendrovė parduoda trečiajam asmeniui už 50 000 Lt. Tokiu atveju lizingo bendrovė įgyja teisę reikalauti iš kliento iki sutarties nutraukimo susidariusios skolos, (2400 Lt), nuo šios sumos priskaičiuotų delspinigių, taip skirtumo tarp neišmokėtos turto vertės ir turto pardavimo kainos (nagrinėjamu atveju: 65 000 Lt – 50 000 Lt = 15 000 Lt) bei kitų su turto pardavimu susijusių išlaidų – automobilio transportavimo, išvalymo, draudimo, eksponavimo, įvertinimo ir panašių išlaidų (tarkime šios papildomos išlaidos sudaro 3000 Lt).
Aptariamu atveju klientas, po dviejų metų grąžindamas lizingo bendrovei automobilį, jau yra sumokėjęs apie 43 800 Lt (pradinė įmoka + mėnesinės įmokos + palūkanos), tačiau lizingo bendrovė iš jo dar turi teisę reikalauti susidariusios skolos (2400 Lt), delspinigių (tarkime apie 100 Lt) bei dėl susigrąžinto automobilio realizavimo atsiradusių nuostolių (18 000 Lt.), kas iš viso sudarytų apie 20 500 Lt. Vadinasi, naudojimasis automobiliu dvejus metus klientui kainuotų iš viso apie 64 300 Lt.
Taigi, prieš sudarant lizingo sutartį reikėtų gerai pasverti savo finansines galimybes ir įvertinti, ar visą lizingo sutarties laikotarpį būsite pajėgūs mokėti lizingo įmokas. Priešingu atveju, nutraukus sutartį, ne tik turėsite grąžinti lizinguojamą turtą bei prarasite visas iki tol sumokėtas įmokas, bet gali atsitikti ir taip, kad lizingo bendrovė pareikalaus iš jūsų atlyginti skirtumą tarp neišmokėtos turto vertės bei jo pardavimo kainos trečiajam asmeniui.
Žinoma, jeigu lizingo bendrovė susigrąžintą turtą parduos pelningai, t.y. už didesnę kainą, negu jo neišmokėta vertė, iš jūsų nebus reikalaujama atlyginti nuostolių, tačiau visas iš pardavimo gautas pelnas liks lizingo bendrovei ir jokios jūsų sumokėtos įmokos dėl to nebus kompensuojamos.