Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), priklausomai nuo sandorio sumos ir objekto, dovanojimo sutarties formai kelia atitinkamus reikalavimus.
CK 6.469 straipsnyje nustatyta, kad dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, o nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti patvirtinta notaro.
Notarinės dovanojimo sutarties formos nesilaikymas dovanojimo sutartį daro negaliojančia (CK 1.93 str. 3 d.).
Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį gali patvirtinti bet kuris šalies notaras, neatsižvelgiant į nekilnojamojo turto buvimo vietą.
Pažymėtina, kad sudarant dovanojimo sutartį, notarui reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nekilnojamasis turtas dovanotojui priklauso nuosavybės teise. Tokiais dokumentais gali būti pirkimo-pardavimo, mainų ar kt. sutartis, administracinis aktas ir pan.
Kai dovanojimo sutartimi yra perleidžiamas nekilnojamasis turtas, priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tokią sutartį turi sudaryti abu sutuoktiniai kartu arba vienas iš sutuoktinių turi turėti kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokią sutartį, arba turi būti sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba turi būti teismo leidimas vienam iš sutuoktinių sudaryti dovanojimo sutartį.
Akcentuotina, kad sutuoktinio sutikimo sudaryti nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį reikia ir tuo atveju, kai nekilnojamasis turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, tačiau toks turtas yra priskirtas šeimos turtui.
Tuo atveju, jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto kuris yra šeimos turtas, dovanojimo sutartį, notaras tvirtina tada, kai yra teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.).
Šeimos turtu, neatsižvelgiant į tai, ar jis nuosavybės teise priklauso vienam ar abiem sutuoktiniams, yra laikoma šeimos gyvenamoji patalpa, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus (CK 3.84 str.).
Tais atvejais, kai turtas dovanojamas sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams, dovanojimo sandorį tvirtinančiam notarui yra būtina pateikti giminystės ryšius pagrindžiančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus).
Už nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties patvirtinimą notarui yra mokamas 0,45 procentų nuo dovanojamojo daikto vertės, bet ne mažiau kaip 100 Lt ir ne daugiau kaip 20.000 Lt, notarinis atlyginimas. Kai dovanojimo sutartimi nekilnojamas daiktas dovanojamas sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams arba vaikaičiams, už tokios sutarties patvirtinimą notarui yra mokamas nuo 50 iki 80 Lt notarinis atlyginimas.
Pabaigai svarbu pažymėtina, kad sudarius nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį ir apdovanotajam įgijus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, pastarajam iškyla prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia tik tuomet, kai turtas dovanojimo būdu yra gautas iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų ir senelių, o taip pat iš kitų gyventojų, kai turto vertė neviršija 8 000 litų.