„Pagrindinė demografinė grupė, kurios padėtis krizės metu ypač pablogėjo, yra pagyvenę žmonės. Tai parodo socialinės apsaugos sistemos efektyvumą, pensijų problemą. Ir kol kas nėra prielaidų tikėtis, kad socialinė padėtis Lietuvoje greitai pasikeis, nes nėra struktūrinių atramų skurdui sumažėti“, - teigė Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimų vadovas Tadas Leončikas, Seime vykstančioje konferencijoje „Socialinė atskirtis ir gyvenimo kokybė“ kalbėdamas apie Europoje populiarėjančius gyvenimo kokybės tyrimus.
Anot sociologo, Pastaruoju metu kokybės tyrimų būtinybė iškilo todėl, kad vykstant sparčiam ūkio augimui, kuris daugiausiai matuotas makroekonominiais rodikliais, niekas neįžvelgė artėjančios krizės, nepajuto jos, neužfiksavo, neparengė priemonių dorotis su jos pasekmėmis iš anksto, o ai kuriose šalyse net krizei prasidėjus buvo einama į ją tik gilyn. Lietuva, beje, priskiriama prie šalių, kuriose bendrojo vidaus produkto kritimas buvo didžiausias.
Nepaisant to, Lietuvos gyventojai ne itin gerai suvokia atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų, kaip ir bet kokias kitas įtampas visuomenėje. Tačiau Lietuva priklauso blokui šalių, kuriose yra daugiau sutinkančių su tokiais teiginiais: jaučiuosi nesantis visuomenės dalimi; nežinau, ką toliau daryti; kiti nevertina to, ką aš darau; žmonės į mane žvelgia iš aukšto dėl mano darbo ar pajamų.
„Lietuva labai išsiskiria ir dideliu streso lygiu. Ypač žmonės skundžiasi stresu darbe. Turbūt nieko keista, žinant, kad ketvirtadalis privačiame sektoriuje dirbančių žmonių dirba už minimalų atlyginimą. Tai veikia mūsų sveikatą. Lietuvoje pirmauja pagal vėžinių, širdies ir kraujagyslių susirgimų skaičių, o šios ligos formavimuisi, anot medikų, didelės įtakos turi stresas“, - svarstė sociologas.
T. Leončiko teigimu, pasitenkinimą gyvenimo lygiu lemia ne tik pinigai, tačiau tai, kad 40 proc. gyventojų Lietuvoje gyvena tenkindami tik bazinius poreikius, vis dėlto tam irgi turi įtakos.
„Mes esame šalis, kuriai reikia permąstyti labai daug dalykų, susijusių su socialinės politikos reformomis. Reikia galvoti ne tik apie ekonomikos augimą, nes jis skurdo situacijos nepakeis. Tą rodo ir pastarųjų metų mūsų raidos patirtis – vykstant pačiam didžiausiam ekonomikos augimui Lietuvoje, skurdo lygis nemažėjo. Todėl nėra prielaidų tikėtis, kad vėl kylant ekonomikai, skurdo situacija keisis“, - teigė pranešėjas.