"Mūsų nuomonės sutapo dėl to, kad Amerikos branduolinis ginklas yra esminis Europos saugumo garantas ir kad jis turi čia likti. Kaip jūs žinot, dabar pasigirdo balsų, ir ne iš vienos valstybės, ir net artimų mums valstybių, kad ginklai turėtų būti išgabenti iš Europos. Mes manome, kad jie turi likti", - po trečiadienį įvykusio susitikimo su Prancūzijos valstybės sekretoriumi Europos Sąjungos reikalams Pierre Lellouche žurnalistams sakė A.Ažubalis.
"Mūsų su ministru pokalbis vyko apie saugumą iš esmės ir aš juo patenkintas. Kaip Prancūzija mato transatlantinį europinį saugumą. Taip pat nūsų bendras matymas buvo tai, kad (kolektyvinę gynybą apibrėžiantis - BNS) penktas straipsnis NATO yra esminis dalykas ir čia mes turime būti solidarūs", - sakė ministras.
Jis teigė P.Lellouce išsakęs nuomnę, kad Lietuva ir Baltijos šalys "neturi visą laiką būti prašytojų vaidmenyje".
"Nes mes esam kartu saugumo davėjai, tą mes įrodome Afganistane. Ir todėl nuolatinis NATO buvimas mūsų valstybėje turi būti. Tai iš čia aš gavau visą palaikymą iš kolegos ir visą supratimą, kad neturime mes būti kaulytojais ir prašinėtojais - praėjus tam tikram laiko tarpui ir vėl sakyti: "gal jūs galit pratęsti, pavyzdžiui, na, oro policijos misiją?", - kalbėjo A.Ažubalis.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas taip pat sakė prašęs Prancūzijos paspartinti Baltijos šalių gynybos planų rengimą NATO.
"Taip pat išreiškiau pageidavimą, kad Prancūzija, žinant jos politinį svorį, spartintų reikalingų Lietuvai saugumo planų rengimą ir užtikrintų jų greitą, be trukdžių, apsvarstymą NATO kariniame komitete", - teigė A.Ažubalis.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijai iš valstybės biudžeto skiriami asignavimai 2010 metams siekia 853,3 mln. litų, tai yra 146,5 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Lietuvos gynybai skiriama Bendrojo vidaus produkto dalis nežymiai viršija 1 proc. ir niekada nesiekė NATO pageidaujamų 2 proc. gynybai nuo BVP.