Taip vadinamųjų patriotų – arba patriotiškuoju istorijos pasakojimu tikinčių žmonių – pasaulėžiūrą apibūdino istorikas Alfredas Bublauskas, ketvirtadienį dalyvavęs konferencijoje ir skaitęs pranešimą „Lietuvos etninės įtampos kaip didžiųjų istorijos naratyvų priešpriešų išdava“.
Tačiau, pasak profesoriaus, patriotiškajam istorijos pasakojimui formuojasi alternatyva – vadinamieji kosmopolitai. Šiuo naratyvu tikintys asmenys laikosi nuomonės, jog Lietuvos aukso amžius buvo LDK Statutų ir barokinės epochos laikais, galbūt tarpukario metais ir dar kartą išaušo po 1990-ųjų metų.
Pagrindiniu lūžio tašku tokie žmonės laiko Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimą tarp Rusijos, Austrijos-Vengrijos bei Prūsijos imperijų, viena didžiausių bėdų mano esant ne krikštą, kaip patriotai, o krikšto vėlavimą, bei nesutinka su nuomone, kad lietuvius lenkino lenkai. Anot jų, tuo metu LDK nugalėjo Motiejaus Strijkovskio ir Radvilų koncepcija, pagal kurią valstybine kalba turėjo tapti būtent lenkų – ne rusėnų ir ne lietuvių.
„Manau, kad visiems patriotams reikėtų skaityti Aleksandrą Duginą (rusų geopolitiką – DELFI) – pagrindinį Vladimiro Putino patarėją. Anot jo, lenkų-lietuvių įtampos skatinimas yra tiesiog labai reikalingas daiktas Eurazinei politikai, ką mes šiandien ir turime“, - aiškino A. Bumblauskas.
Abu pasakojimai konkuruoja
Istorikas savo pranešimą pradėjo aiškindamas „naratyvo“ sąvoką, kuri iš esmės reiškia tam tikrą pasakojimą arba istoriją. Kitaip tariant, kiekviena tauta turi savo istoriją, kuri susideda ne tiek iš faktų, kiek iš jų vertinimo. Vienoks ar kitoks vertinimas vėliau sąlygoja istorijos veikėjų mąstyseną ir elgesį.
„Naratyvas yra, kai trumpai pasakai, kad lenkai yra sukčiai ir pagrindi trimis sakiniais. Arba pasakai, kad lietuviai – barbarai arba chamai ir irgi pagrindi trim sakiniais. Tai yra didelis naratyvas, bet iš penkių-dešimties sakinių ir visi jį žino. Jeigu pradedi kapstytis, iš kur žinai, sako „Nežinau, bet taip yra“, - populiariai „naratyvo“ sąvoka aiškino A. Bumblauskas.
Pasak Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus, Lietuvoje galima išskirti du didžiuosius naratyvus arba pasakojimus – vadinamąjį patriotų ir kosmopolitų, kurie konkuruoja tarpusavyje. Šie naratyvai iš esmės lemia, kad dalis visuomenės Lietuvoje yra itin antilenkiška, bet iš dalies prorusiška, o kita dalis – gerus santykius su Lenkija kaip tik laiko didžiąja Lietuvos galimybe.
„Laikau, kad patriotų pozicija yra antilenkiška iš prigimties, nes toks yra suformuotas naratyvas. Ir iš esmės prorusiška. Mes visi mokame, esame narsūs, ypač internete, kovoti su lenkais ir žydais, bet kažkodėl ne su Rusija ir ne su totalitarizmu“, - svarstė A. Bumblauskas.
Patriotai kaltę verčia lenkams ir Lenkijai
Patriotiškuoju naratyvu įsitikinusius asmenis A. Bumblauskas apibūdina kaip tuos, kuriems vertybė yra pagonybė, o nelaimių šaltinis – krikštas, ir ypač, krikštas iš lenkų. Jų aukso amžius – pagoniškoji Baltų Atlantida, o nuo Maironio laikų – ir Vytauto Didžiojo imperija. Tokie asmenys LDK istorijoje vertina imperinę politiką ir užimtus plotus, kai, tarkime, kosmopolitai pabrėžia LDK teisines tradicijas, konfesinį pakantumą ir toleranciją.
Pasak A. Bumblausko, patriotams praradimai prasidėjo su Krėvos ir Liublino unijomis 1385 m. ir 1569 m. Tai buvo metai, kai LDK suartėjo su Lenkija ir suformavo Abiejų Tautų Respubliką (ATR). Pavyzdžiui, Maironio manymu, tuo laiku prasideda „užmirimas“ ir dėl to, patriotų nuomone, kaltas Jogaila, Liublino unija ir, žinoma, Lenkija.
„Patriotai sako: sulenkino lenkai, kiti sako: susilenkinome patys“, - teigia A. Bumlauskas, primindamas, kad patys Lietuvos bajorai priėmė įstatymą, kuriuos buvo sulyginamos teisės bei nustatoma visur vartoti lenkų kalbą.
„Ir nuo tokių istorinių bjaurybių, kurias mums lenkai iškrėtė, išgelbėjo kas? Taigi Jekaterina išgelbėjo. Jeigu ne Jekaterina, tai mes ir būtume po lenkais“, - ironizavo istorikas, pabrėždamas prorusišką vadinamųjų patriotų naratyvo turinį.
Anot jo, XX amžiuje mus nuo lenkų lygiai taip pat „gelbėjo“ Leninas ir Stalinas. „Augustinas Voldemaras tiesiai buvo sakęs: geriau būti su rusais negu su lenkais“, - tęsė profesorius.
Patriotų pasakojimui A. Bumblauskas priskiria ir prieš pat okupaciją iš Lietuvos pabėgusio prezidento Antano Smetonos suherojinimą. Istorikas sako, kad galima stebėtis, kad prie Lieponos dar nestovi paminklas A. Smetonai, kuris „didvyriškai“ perbrido upę ir pabėgo. „Nėra pinigų“, - atsakydamas į A. Bumblausko provokaciją juokais atsakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Kosmopolitai bėdų šaltiniu laiko Rusiją
Apibūdindamas kosmopolitų naratyvą, A. Bumblauskas savo ruožtu atskleidė, kad jiems didžiulę vertę turi krikštas ir rašytinė kultūra, tačiau, jų nuomone, Lietuvos krikštas buvo pavėluotas. Kosmopolitai aukso amžiumi laiko pirmąją ir antrąją respubliką, LDK istorijoje ypač išskiria Statutų epochą, pabrėžia Gegužės 3-iosios Konstitucijos – pirmojo rašytinio tokio pobūdžio dokumento pasaulyje – svarbą.
Didžiaisiais praradimais, pasak istoriko, kosmopolitai laiko Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimą, nepasisekusius sukilimus bei SSRS okupaciją. A. Bumblauskas teigia, kad šiame naratyve vertinami ne tiek LDK užkariavimai, kiek teisės tradicijos bei tolerancija. Pirmine visų bėdų priežastimi tokie asmenys laiko Rusijos imperijos imperatorienę Jekateriną II – Respublikos padalijimų architektę – bei Rusiją.
Anot kosmopolitų, Lietuvos istoriją nulėmė periferinė pozicija – esame Europos žemyno periferijos Rytų Europos regiono periferija. Šią poziciją esą lėmė ir pavėlavęs krikštas.
Kosmopolitams vertybė respublika ir demokratija, o ne imperija ir tvarka. Tokie asmenys lygiai taip pat neregi problemos, jeigu Lietuvos lenkams būtų leista asmens dokumentuose savo vardus ir pavardes rašyti originaliais ženklais.
„Lietuvių abėcėlė su „w“ – turime šiandien šią aktualiją. Ką tik buvau Gintališkėse, šalia Platelių ir atradau stacijas, užrašytas dvidešimt metų iki „Aušros“. Parašyta stacija „pękta“. Galvoju, kas čia, su „ę“. „Ketwirta“ - su „w“. Viskas yra“, - pasakojo A. Bumblauskas.
Istorikas taip pat pabrėžė, kad, jo nuomone, Lietuvos įstatymai esą neapibrėžia lietuviškos abėcėlės, tad joje sėkmingai galėtų įsikurti ir anksčiau mūsų raidyne egzistavusios raidės, kaip kad „w“ ar kitos.
„Todėl laikau, kad patriotų pozicija yra antilenkiška iš prigimties, nes toks yra suformuotas naratyvas. Ir iš esmės prorusiška“, - sakė A. Bumblauskas.