„Mano įsitikinimu, susidursime ne su kokiomis infrastruktūros problemomis, kad trūksta interneto (interneto parametrais mes lenkiame Europą ir pasaulį), ne kokiais nors mokesčiais mes atsiliekame, didžioji mūsų problema yra tam tikra prasme visuomenės mąstymo ir savivokos problemos“, - šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje teigė A. Kubilius.
Jis pasakojo, kad dar rengiant kalbos tekstą užtiko partijos patriarcho Vytauto Landsbergio straipsnį, pavadinimu „Savinieka blogiau už puikybę“, iš kurio pacitavo mintį, jog kai individas persismelkia idėja, kad jam viskas nesiseka, psichozė ima viskam kišti koją. „To tai tikrai nelinkėčiau“, - sakė premjeras, bet pridūrė, jog visuomenės nepasitikėjimo ir netikėjimo ateitimi problemą pastebi ne tik jis ar Vyriausybėje dirbantys žmonės, bet ir įvairūs politikos bei kitų sričių mokslininkai.
„Čia yra viena iš didesnių problemų mums bandant brėžti trajektoriją į tolesnę ateitį. Tai yra tikėjimo ateitimi, tikėjimo savimi, pasitikėjimo, tarpusavio pasitikėjimo problemos“, - kalbėjo A. Kubilius.
Premjero nuomone, tokios Lietuvos visuomenės savybės trukdys kurti pergalių ir sėkmės alkaną valstybę. A. Kubilius teigia, jog klausimas – ar mes tikime ilgalaike Lietuvos sėkme – šiuo metu yra esminis.
„Klausimas yra labai aiškus ir suprantamas, jį turime kelti, visų pirma, patys sau. Aš tą klausimą formuluočiau taip – ar mes tikime ilgalaike Lietuvos sėkme? Labai paprastas klausimas. Aš į tą klausimą atsakau labai paprastai – taip, aš tikiu. Aš tikiu ir kaip Barackas Obama galiu pasakyti: „Yes, we can“. Mes tikrai galime sukurti tokią ateitį“, - optimizmo nestokojo ministras pirmininkas.
A. Kubilius vardijo, kad, jo nuomone, Lietuva turėtų būti moderni, atvira, nebijanti globalių iššūkių, bet kartu išsauganti savo vertybes valstybė, kuri būtų alkana sėkmės ir pergalių – kaip krepšininkai.
Tačiau premjeras pripažino, jog atsakymo, kaip padėti visuomenei keisti savęs vertinimą, nėra, nes to nepriimsi Vyriausybės nutarimu ar prezidento dekretu.