A.Kubilius: Lietuvoje lenkų mažuma gauna geriausią išsilavinimą

Premjero Andriaus Kubiliaus nenustebino europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio kaltinimai dėl neva prastėjančios lenkų švietimo padėties Lietuvoje. Premjero teigimu, lenkai neturi jokio pagrindo skųstis švietimo sistema. Pasak jo, iš viso užsienyje veikia 160 lenkiškų mokyklų, iš kurių beveik šimtas (kartu su dvikalbėmis rusų-lenkų) – Lietuvoje. Nors čia gyvena tik kas penkiasdešimtas užsienio lenkas.

„Už Lenkijos ribų gyvena dešimt milijonų lenkų, Lietuvoje gyvena du šimtai tūkstančiai lenkų. Vienintelis universitetas už Lenkijos ribų yra Lietuvoje. Lietuva yra vienintelė šalis, kur lenkai savo gimtąja kalba išsilavinimą gali gauti nuo darželio iki universiteto. Kodėl V.Tomaševskis nesiskundžia lenkų švietimo situacija Vokietijoje?“, - po vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

Europarlamentaras ir lenkų politinio judėjimo lyderis V.Tomaševskis antradienį surengtoje konferencijoje teigė, kad Lietuvoje yra prasta lenkų švietimo padėtis, kuri tokia prasta nebuvo net sovietmečiu.

„Šalyje svarstomas naujas Švietimo įstatymas, kur išdėstomos naujos taisyklės dvikalbėms mokykloms. Tai reikštų, kad prarasime lenkiškas mokyklas. Žinoma, turime ir demografinių problemų, nes lenkų skaičius Lietuvoje pamažu mažėja. Lenkiškų mokyklų Lietuvoje buvo net Sovietų Sąjungos laikais, nors turiu pabrėžti, kad aš nesu nusiteikęs prosovietiškai“, - savo inicijuotame kai kurių Europos konservatorių ir reformatorių frakcijos atstovų susitikime Vilniuje kalbėjo V. Tomaševkis.

„Mes rėmėme Lietuvos nepriklausomybę, bet praėjus dvidešimčiai nepriklausomybės metų kuriami įstatymų projektai, kurie siekia apriboti mūsų teises. Netgi sovietai nedrįso to daryti, tai neįsivaizduojama. Net sovietų laikais lenkai galėjo mokytis lenkų kalba, o dabar būtume priversti mokytis lietuviškai. Aišku, aš nieko neturiu prieš lietuvių kalbą, tačiau mes turime mokytis lietuvių kalbos lietuvių pamokose, o istorijos ar geografijos turėtume galėti mokytis lenkiškai“, - tęsė europarlamentaras, nors nepaminėjo, kad 1990 m. balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 6 iš 8 Lenkų frakcijos narių susilaikė.

Piktinosi dėl Švietimo įstatymo

Šiuo metu Lietuvoje tautinių mažumų mokyklose konkrečios tautinės mažumos kalba gali būti dėstomi visi dalykai, išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą. Kiti dalykai, pavyzdžiui, istorija, matematika ar geografija, taip pat gali būti dėstomi lietuvių kalba, tačiau tik esant tėvų pageidavimui.

Seime ruošiamame įstatyme norima numatyti, kad ikimokyklinukai per savaitę lietuviškai turėtų mokytis ne mažiau nei 4 valandas, o vėliau lietuviškai būtų dėstoma tik Lietuvos istorija ir pilietinis ugdymas - tai yra du dalykai, bet tik ta apimtimi, kai tai susiję su mūsų valstybės politine sankloda, istorija ir panašiai.

Ateityje taip pat svarstoma suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.

Tačiau V. Tomaševskio nuomone, kurią jis išdėstė ir savo kolegoms europarlamentarams, tai būtų nuo seno Lietuvos teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos sąlygų bloginimas, todėl prieštarautų Tautinių mažumų apsaugos konvencijai.