„Šis konfliktas, ar mini konfliktas, apskritai yra nesuprantamas“, - pirmadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje sakė A.Michnikas.

Anot jo, Lietuvos ir Lenkijos konfliktas priklauso tokiai kategorijai, kurioje laimėtojų būti negali – esą abi pusės nukentės neišvengiamai.

„Šis konfliktas jokiu būdu neatitinka nei Lenkijos valstybės, nei Lietuvos valstybės interesų“, - konstatavo A. Michnikas.

Konfliktus dėl pavardžių rašybos ar lenkiškų lentelių jis vadino „visišku vaizduotės trūkumu“.

Lygiai taip pačiai, anot A. Michniko, nėra prasmės lietuviams reikalauti, kad dabartinė Lenkija atsiprašytų už Vilniaus krašto atplėšimą. Esą tai yra garantuotas būdas gadinti dvišalius santykius – ir nieko daugiau.

Iš musės darome dramblį

Adamas Michnikas
Adamas Michnikas
FOTO: DELFI / Tomas Vinickas
Žurnalisto teigimu, Lenkijoje yra žmonių, kurie iš Vilniaus ir Varšuvos konflikto bando krautis politinį kapitalą – ši korta naudojama tiek savivaldos, tiek parlamentiniams rinkimams. Esą tai savotiška lenkiško nepilnavertiškumo komplekso išraiška.

Esą lenkų politikai išsilieja ant Lietuvos, mat, pavyzdžiui, Rusija yra per didelė, o Vokietija – lenkų sąjungininkė Europos Sąjungoje (ES). Lietuva, A. Michniko žodžiais, yra politiškai saugiausias variantas.

Žinoma, kapitalą kraunasi abiejų šalių politikai.

„Politikai abiejose valstybėse gali sau rasti erdvės. Ir tada labai lengva iš neesminių dalykų kurti fundamentalius dalykus. Ir nesusipratimų – daryti didelius įvykius“, - tęsė A. Michnikas.

Anot jo, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo lietuvių pusėje buvo juntamas nepatiklumas, o lenkų pusėje – neišmanymas, kas apskritai yra Lietuva. Ir šis derinys esą sukūrė puikią dirvą „konfliktų iš nesusipratimų“ kūrimui.

A. Michnikas pateikė ir porą prieštaraujančių vienas kitam pavyzdžių – garsiai skundžiamasi pavardžių rašyba Lietuvoje, bet nutylima, kad mūsų šalyje yra didžiausias lenkiškų mokyklų tinklas Europoje.

„Gazeta Wyborcza“ vadovas linkėjo pripažinti savo fobijas ir su tomis fobijomis kovoti.

„Mes, inteligentai, (...) turime kartu kurti paralelinę Lenkijos-Lietuvos politiką“, - ragino A. Michnikas.

Pasak jo, kuo geresni dvišaliai santykiai, tuo didesnę jėgą Vilnius ir Varšuva sudarys Europoje, taigi vienybė ir konfliktų sprendimas yra bendras abiejų šalių interesas.

A.Jokubaitis: visi skaičiuoja naudą, tik neaišku, kokią

Alvydas Jokubaitis
Alvydas Jokubaitis
FOTO: DELFI / Tomas Vinickas
Filosofas, politologas, prof. Alvydas Jokubaitis situaciją apibūdino paprastai: abiejų šalių politikai ieško naudos savo pusei, tačiau šis išskaičiavimas jau pasiekė kone absurdišką ribą.

„Tapo neaišku, kokia nauda iš tos naudos. Sakoma viena, galvojama antra, daroma trečia“, - ironizavo A. Jokubaitis.

Jis pabrėžė, jog pasiektas toks lygis, kai ir ties yra tik „lietuviška“ arba „lenkiška“.

„Lietuvos ir Lenkijos santykių ateitis tapo panaši į šimto metų senumo praeitį, kai lenkai ir lietuviai sutardavo tik bendrose karių kapinėse“

Politologas taip pat konstatavo, jog tarp Vilniaus ir Varšuvos įsivyravo nepasitikėjimo, geros valios trūkumo krizė.

„Dabartinis Lenkijos užsienio reikalų ministras (Radoslawas Sikorskis – DELFI) mano, kad gera valia yra kaip benzinas ar futbolo rungtynės, t.y. visada pasibaigia“, - tęsė A. Jokubaitis, pridurdamas, jog ir Lietuvos pusėje gera valia dažnai baigiasi tada, kai pakylama nuo derybų stalo.

Santykių krizę jis siejo su „demokratijos nuopuoliu į populizmą“.

A. Jokubaitis taip pat mėgino atsakyti į klausimą, kurį andai kėlė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis: „Kodėl lietuviška ožka neina prie vežimo, kuriame guli šienas?“

Anot jo, čia nemenka Lietuvos pusės kaltė: pavyzdžiui, mūsų politikai nepaliaujamai eksperimentuoja su šeimos koncepcija, o susitvarkyti su lenkiškų pavardžių rašyba nepajėgia.

„Būtina nustoti į vienas kitą žiūrėti, kaip į atsilikėlius, nepasivejančius pažangos traukinio“, - ragino A. Jokubaitis.

Jis taip pat prisiminė Lenkijos premjero Donaldo Tusko Vilniuje ištartus žodžius, jog Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geri tiek, kiek bus Lietuvos valdžios santykiai su lenkų mažuma. Tokį Lenkijos premjero elgesį jis ironiškai vadino „postmodernizmu“.

O savo reakcijomis Lietuvos Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius esą sėkmingai prisidėjo prie D. Tusko partijos rinkimų kampanijos.

Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos santykiai pergyvena „ilgalaikio nuosmukio pradžią“. Tai esą išsiskiria tiek politikoje, tiek visuomenėje. Esą lietuviai Lenkiją suvokia tik kaip „tranzitinę šalį“ pakeliui į Vakarų Europą, o lenkai Lietuvoje ieško tik savo pačių istorijos pėdsakų.

„Kol kas labai mažai padaryta dviejų tautų bendrumui kurti“, - konstatavo A. Jokubaitis.

Filosofo žodžiais, „meistriškumo viršūnė“ pasiekta abipusio užgauliojimo, nepakantumo srityse.

„Mūsų politinė vaizduotė kol kas iškreipta. Ji padidina mažus dalykus ir sumažina didelius“, - A. Michnikui pritarė A. Jokubaitis.

E.Zingeris: Smolensko katastrofa sudavė smūgį Vilniaus ir Varšuvos santykiams

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris pastebėjo, kad santykius paveikė ir Smolensko tragedija, kurioje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir didelė dalis lenkų politinio elito.

„L. Kaczynskio žūtis prisidėjo labai neigiamai prie Lietuvos-Lenkijos santykių dvasios. Nes ten buvo, tame lėktuve, vyrai, fanatiškai atsidavę santykių gerinimui“, - kalbėjo E. Zingeris.

Jam oponavo A. Michnikas. Anot jo, Smolensko tragedijos su dvišaliais santykiais sieti nereikia – esą keista būtų manyti, kad žuvo tik gerų Lietuvos-Lenkijos santykių šalininkai.

Sykiu „Gazeta Wyborcza“ pastebėjo vieną bendrą lietuvių ir lenkų bruožą: abi tautos labai susirūpinusios, ar joms rodoma derama pagarba.

Replikuodamas A. Jokubaičiui, jis juokais savo pašnekovą teigė rodant tipinį lenkišką požiūrį – pesimizmą.

„Reikia būti optimistu – tai originalu“, - nusijuokė A. Michnikas.

A. Jokubaitis neliko skolingas, pareikšdamas, kad lietuviškas pesimizmas – tai „paslėptas optimizmas“. Filosofas čia mestelėjo ir anekdotą, kuomet du lietuviai važiuoja pro kapines: pesimistas mato daug kryžių, o optimistas – daug pliusų.

A.Michnikas: R.Sikorskis – puikus, palyginti su ankstesniu savimi

Diskusijos dalyvių pasiteirauta, kaip jie vertina R. Sikorskio personą. Pirmasis prabilo A. Jokubaitis.

„Tikrai nejaučiu jokios simpatijos R. Sikorskiui. Manau, kad visi suprantate. Nerandu argumentų, kodėl aš turėčiau jausti simpatiją jam. (...) Jeigu kas pasakys, kad R. Sikorskis nėra arogantiškas, tada aš nesuprantu, kas yra arogancija“, - sakė filosofas.

Tuo tarpu A. Michnikas dar sykį nesusilaikė nepapokštavęs. „R. Sikorskis yra tiesiog nuostabūs, palyginti su tuo R. Sikorskiu, kuris buvo prieš 10 metų. Jis lėtai, lėtai, tačiau keičiasi į gerąją pusę“, - kalbėjo žurnalistas.

Jis teigė R. Sikorskio asmenybėje įžvelgiantis ir lietuviams priskirtiną bruožą – milžinišką užsispyrimą. Esą Lenkijos diplomatijos šefas, kuriam ne sykį žadėta išspręsti lenkų tautinės mažumos problemas, pasijuto lietuvių apgautas.

„Jis nėra joks Lietuvos priešas ar lituanofobas“, - sakė A. Michnikas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (307)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės