Tokie 2008 – 2011 metais pagal Europos programą „ENRI-East“ vykdyto tyrimo rezultatai. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti nacionalinių mažumų situaciją keliose Europos šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Slovakijoje ir kitose.
Respondentų taip pat buvo klausiama, kokį jie jaučia ryšį su gyvenamąja vieta (kaimu ar miestu), asmenų grupe ar regionu. Tad Lietuvoje 89 proc. vietos lenkų atsakė, kad jiems yra artimas miestas ar kaimas, kuriame jie gyvena, 83 proc. teigė, kad jiems artima Lietuva, 81 proc. – lenkų bendruomenė, 43 proc. pabrėžė, jog jiems artima Lenkija, 22 proc. – Europa, 17 proc. – Baltijos regionas, 16 proc. – Rytų Europa.
66 proc. apklaustų Lietuvoje gyvenančių lenkų įvardija save kaip Lietuvos lenkus, 21 proc. prisistato lenkais, tačiau neprisiriša prie jokios geografinės vietos, 6 proc. sakosi esą lenkų kilmės lietuviai ir 1 proc. – lietuviai.
Iš Lietuvos išvažiuoti neketina
Kaip rodo apklausa, didžioji dauguma lenkų tautybės respondentų įsitikinę, jog norint būti lenku būtina kalbėti lenkiškai (95 proc.), jaustis lenku (94 proc.), turėti lenkų tautybės protėvių (91 proc.), išpažinti katalikų tikėjimą (87 proc.). Be to, 44 proc. apklaustųjų teigė, jog tam būtina gerbti Lenkijos politines institucijas, 24 proc. – būti Lenkijos piliečiu, 21 proc. – gimti Lenkijoje.
Paklausti, ar jie emigruotų iš Lietuvos tuo atveju, jeigu tam būtų sudarytos visos būtinos sąlygos, 56 proc. pareiškė, kad niekada to nepadarytų, 23 proc. prisipažino esantys pasiruošę tai padaryti, o 12 proc. respondentų tikino neatmetantys tokios galimybės.
Šį tyrimą 2009 – 2010 metais atliko Socialinių tyrimų centras. Iš viso buvo apklaustas 821 lenkų tautybės Lietuvoje gyvenantis žmogus.
