Dingusių žmonių šeimų paramos centro tinklalapyje rašoma: "Šiuo metu deklaruojama, kad iš trijų Baltijos valstybių per metus į užsienį parduodama apie 3000 žmonių, o iš Lietuvos - 1000-2000. Manome, jog nukentėjusiųjų yra gerokai daugiau, nes nemažai moterų pardavinėjama Lietuvoje."

Skaičiai dideli, juolab kad teigiama, jog tai parduotos, o ne savo noru prostitucija besiverčiančios moterys.

Lietuvoje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis remiasi ir "Amnesty International", kuri savo neseniai paskelbtoje metų ataskaitoje cituoja Europolo duomenis ir tvirtina:

"Kiekvienais metais iš Lietuvos per 1000 moterų ir merginų išvežamos į kitas šalis, daugiausia į Vakarų Europą, būtent seksualinio išnaudojimo tikslu. Tačiau nevyriausybinės organizacijos kalba apie kur kas didesnį skaičių. Lietuva yra viena iš keturių centrinės ir pietvakarinės Europos valstybių, kuriose moterims ir merginoms gresia didžiausias prekybos žmonėmis pavojus."

Šiuos "Amnesty International" teiginius citavo daugybė ir Lietuvos, ir užsienio visuomenės informavimo priemonių, net Vatikano radijas.

Susidaro įspūdis, kad Lietuva - prostitučių kraštas. Tačiau pamėginus pasidomėti, ar minimi skaičiai tikri, paaiškėjo, jog niekas nežino, iš kur jie atsirado.

Pasenę ir netikslūs duomenys

Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkė Reda Sirgedienė LŽ paaiškino, kad tokie skaičiai, matyt, atsirado 2003 metais, kai Europolas paskelbė, jog per metus iš Lietuvos išvežta apie 1200 moterų. Tačiau šie duomenys nėra tikslūs - remtasi bendromis Europos tendencijomis, spėliojimais ir pan.

Be to, per penkerius metus padėtis smarkiai pasikeitė, tačiau vis dar operuojama pasenusiais ir nuo pat pradžių abejotinais skaičiais.

Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė Ona Gustienė savo organizacijos skelbiamus duomenis vertino santūriai: "Tuos skaičius galima tik numanyti, nes prekybos žmonėmis aukos vengia apie tai pasakoti. Vidaus reikalų ministerijos skelbiami duomenys 5-8 kartus mažesni."

Priminus, kad policijos skaičiai yra net 20 kartų mažesni, nei pateikiami centro, O.Gustienė sakė: "Gal iš tikrųjų mažėja nukentėjusiųjų... Bet juk ne visos kreipiasi."

Centro vadovė užsiminė, jog netrukus organizacijos tinklalapis bus pertvarkomas, tad bus sumažintas ir prekybos žmonėmis aukų skaičius. Jai taip ir nepavyko paaiškinti, iš kur atsirado teiginys apie 2 tūkst. kasmet parduodamų moterų.

Skaičiai meluoja

Lietuvos "Carito" programos "Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms" koordinatorė Kristina Mišinienė, LŽ pasiteiravus apie tūkstančius parduodamų Lietuvos moterų, atsakė klausimais: "Kas paleido tą žinią apie tūkstančius? Gal Europolas kokiomis nors operatyvinėmis žiniomis rėmėsi?"

Policijos duomenimis, pernai nuo prekiautojų žmonėmis nukentėjo 96 asmenys (tarp jų yra ir keli vyrai, įkliuvę į darbdavių- vergvaldžių žabangus). Į šį skaičių įtraukti ne tik oficialiai baudžiamosiose bylose nukentėjusiais pripažinti asmenys, bet ir, pavyzdžiui, prievarta ar apgaule prostitutėmis paverstos moterys, nenorinčios duoti oficialių parodymų.

Bendroje depersonalizuotoje duomenų apie prekybos žmonėmis aukas bazėje, į kurią savo informaciją deda visos su šios kategorijos asmenimis dirbančios nevyriausybinės organizacijos, pernai įrašytas 101 žmogus. K.Mišinienės manymu, iš tikrųjų nukentėjusiųjų yra daugiau, bet tikrai ne tūkstančiai.

Duomenys, kuriais remiantis Lietuva priskiriama prie šalių, kur parduodama itin daug žmonių, nekelia pasitikėjimo ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovei Audrai Sipavičienei: "Tikrų skaičių negali būti. Ekspertiniai vertinimai tikrai netikslūs. O "Amnesty International" išvis nėra dariusi jokių tyrimų Lietuvoje."

Remia Lietuva ir ES

Įvairius tarptautinius projektus, kuriais prisidedama kovojant su prekyba žmonėmis, remia Europos Sąjunga (ES). Nemažai pinigų tam skiria ir Lietuva. Pastaruosius trejus metus valstybė kasmet išleidžia daugiau kaip po 400 tūkst. litų įvairiems projektams finansuoti. Pinigai atitenka 13 projektų, kuriuos įgyvendina įvairios nevyriausybinės organizacijos.

Kai kurie LŽ kalbinti, bet nenorėję būti įvardyti pareigūnai spėja, kad galbūt kai kurios organizacijos dirbtinai didina nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis skaičių, nes nenori, jog sumažėtų iš Lietuvos ir ES gaunamos lėšos - neva kuo didesnė problema, tuo daugiau pinigų skiriama jai spręsti.

Tačiau Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos skyriaus vyresnioji specialistė Julija Staškovskaja apie tokią galimą parduodamų moterų skaičiaus didinimo priežastį šnekėti nenorėjo: "Tai būtų tik spėlionė - kas būtų, jei būtų skelbiami mažesni skaičiai. Savo nuomonės negaliu sakyti, nes kalbu ministerijos vardu."

Ji tik konstatavo, kad su šios kategorijos projektais pakaitomis dirba maždaug 20 nevyriausybinių organizacijų. Apie Europolo ataskaitą, kuria iki šiol naudojamasi, J.Staškovskaja sakė: "Tai ataskaitai jau penkti metai. Nemanau, jog ir tada tie skaičiai buvo tokie dideli."

Pasak VRM specialistės, prekybos žmonėmis aukų nuolat mažėja, nes labai suaktyvėjęs ir valstybės institucijų, ir nevyriausybinių organizacijų prevencinis darbas. O didžiulį duomenų apie aukas skirtumą ji aiškina tuo, kad nėra bendros identifikavimo sistemos: vienų manymu, nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis galima laikyti tik asmenis, atitinkančius tam tikrus kriterijus, kiti aukoms priskiria ir viskuo patenkintas prostitutes savanores.

Nerado bendros kalbos

Dėl aukų identifikavimo rodiklių suvienodinimo prieš kelias dienas buvo sušauktas įvairių valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimas. Mat žiniasklaidoje, pasak policijos pareigūnų, remiantis nevyriausybinėmis organizacijomis vis skelbiama apie tūkstančius parduodamų lietuvių ir taip iškraipoma reali padėtis.

Pavyzdžiui, šiemet, policijos duomenimis, nustatyta tik apie 40 nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis. Tarptautinių organizacijų duomenimis, užsienyje nuo to nukentėję, bet atsisakę bendradarbiauti su teisėsauga Lietuvos piliečiai taip pat nebeskaičiuojami šimtais.

Tačiau per pasitarimą nepavyko rasti bendros kalbos - nesutarta dėl vienos aukų skaičiavimo sistemos, kuri neleistų dirbtinai didinti nukentėjusiųjų skaičiaus.

Apgauti jau sunkiau

Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkė R.Sirgedienė LŽ pasakojo, kad nevyriausybinės organizacijos dažnai naudojasi arba labai senais duomenimis, arba skaičius sugalvoja išvis be jokio pagrindo. "Mums irgi įdomu, iš kur jie paima tokius skaičius. Turbūt iš lubų", - svarstė R.Sirgedienė.

Jos manymu, prekybos žmonėmis aukų mažėjimą galima aiškinti ir gerėjančiu gyvenimu Lietuvoje - dabar jau kur kas mažiau žmonių susivilioja pažadais apie lengvą ir gerai mokamą darbą užsienyje.

Policija turi aiškius kriterijus, pagal kuriuos asmuo priskiriamas prie nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis. Suaugęs asmuo turi būti parduotas, nupirktas, turi būti naudotasi apgaule, fiziniu ar psichologiniu smurtu, turi būti ekonominis ar seksualinis išnaudojimas.

Pasak R.Sirgedienės, ryškus aukų skaičiaus padidėjimas buvo fiksuojamas tik 2004 metais, kai Lietuva įstojo į ES (kiekvieną mėnesį - maždaug po 20 aukų). Tačiau ir tada nukentėjusieji nebuvo skaičiuojami tūkstančiais.

Tai, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia baisi, kaip bandoma ją pavaizduoti, patvirtina ir šiemet JAV valstybės departamento paskelbta ataskaita apie prekybą žmonėmis pasaulyje: Lietuva, kaip ir pernai, priskirta pažangiausių šalių grupei. Konstatuojama, kad padidėjo nevyriausybinių organizacijų finansavimas. Lietuva pirmos kategorijos vertinimą išlaiko jau kelerius metus iš eilės.

Bylos dėl vyrų

Policija jau rengiasi naujiems vėjams prekybos žmonėmis srityje: iki šiol dauguma aukų būdavo skriaudžiamos užsienyje, o dabar prognozuojama, kad nusikalstamas žmonių išnaudojimas persikels į Lietuvą, kai čia plūstelės darbininkų ir darbininkių iš skurdesniųjų valstybių.

Beje, ne visi tyrimai dėl prekybos žmonėmis susiję su prostitucija: šiuo metu tiriamos dvi bylos dėl darbininkų vyrų išnaudojimo. Viena jų iškelta dėl apgaule į užsienį išvežtų ir vergiškoje padėtyje atsidūrusių vyrų, kita - dėl vergu paversto darbininko Lietuvoje. Tai pirmos tokios bylos mūsų šalies teisėsaugos istorijoje.

Iki šiol Lietuvoje nėra užfiksuota atvejo, kad žmogus būtų parduotas organams transplantuoti. Tokių pranešimų būta, bet jie nepasitvirtino.

Pasak Prekybos žmonėmis skyriaus viršininkės, užsienyje šiam tikslui dažniausiai naudojamasi įvaikinimu - vėliau našlaičiai paaukojami kaip organų donorai. Tarp vaikus pardavinėjančių šalių pirmauja Izraelis, Turkija, Rusija.

Prostitutės iš Lietuvos vis dar labiausiai mėgsta Jungtinę Karalystę. Bet netrūksta jų ir kitose Vakarų Europos šalyse. Pastaruoju metu sekso darbininkės iš Lietuvos pamėgo Norvegijos sostinę Oslą.

Policijos duomenimis, dauguma į užsienio viešnamius išvykstančių lietuvaičių yra mažųjų miestų ir kaimų gyventojos, dažniausiai kilusios iš skurdžių šeimų.