Tiek visuomenės nuomonės apklausos, tiek pergalės debatuose rodė H. Clinton turėtų laimėti rinkimus, tačiau viskas baigėsi priešingai. Specialistai teigia, kad rezultatus labiausiai lėmė mobilizuoti ir aktyvūs D. Trumpo rinkėjai ir prieš pat kampanijos pabaigą H. Clinton stovykloje griaudėjęs skandalas, kai H. Clinton laiškus tyrė FTB.
M. Katkus: kritinis taškas buvo H. Clinton laiškų FTB tyrimas
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus DELFI teigė, kad nors visuomenės apklausos rodė H. Clinton pergalę, didžiausią žalą jos kampanijoje padarė beveik prieš pat rinkimus pradėtas FTB tyrimas.
„H. Clinton laimėjo rinkimus balsų prasme, bet pralaimėjo rinkikų prasme. To reikia nepamiršti, kad dauguma amerikiečių norėjo matyti H. Clinton prezidente, bet rinkikai svyruojančiose valstijose nusprendė kitaip. O H. Clinton surinko daug balsų tose valstijose, kurios jai buvo nesvarbios, kurios buvo stipriai už D. Trumpą.
Pasakyti, kad apklausos rodė netiesą, būtų ne visai tikslu. Šie rinkimai buvo išskirtiniai tuo, kad abu kandidatai buvo labai nepopuliarūs. Galima sakyti, vienas už kitą nepopuliaresnis. Dėl to iki pat galo buvo didžiulis neapsisprendusių rinkėjų skaičius, didesnis nei įprastai. Didesnė paklaidos tikimybė yra tada, kai yra daugiau neapsisprendusių rinkėjų. Akivaizdu, kad tai buvo palanku D. Trumpui“, - kalbėjo M. Katkus.
Pasak viešųjų ryšių specialisto, H. Clinton pergalė debatuose buvo svarbi, tačiau viską pakeitė vėliau jos stovykloje nugriaudėjęs skandalas: „Sakyti, kad debatai nieko nelemia, manau, irgi būtų neteisinga. Mes matėme, kaip kito visuomenės nuomonė, buvo bangos vieno ar kito kandidato pusėje visos kampanijos metu. Mes matėme didelį D. Trumpo šuolį į viršų po respublikonų partijos suvažiavimo, vėliau matėme po demokratų partijos suvažiavimo vėl H. Clinton persvarą. Vėliau matėme didžiulę H. Clinton persvarą po debatų. Debatai H. Clinton buvo labai sėkmingi.
Bet rinkimai yra toks dalykas, kai rinkėjų nuomonė kristalizuojasi ir neapsisprendę rinkėjai apsisprendžia. Šiuose rinkimuose kritinis taškas, panašu, kad buvo viena iš nesėkmingiausių H. Clinton kampanijos dalių, t. y. FTB pareiškimas, kad jie gavo naujų įrodymų tirti H. Clinton elektroninius laiškus. Tai parodė, kad ji prarado 3-4 proc. balsų iš karto. Vėliau pareiškimas, kad tyrimas baigtas, įvyko per vėlai. Kai žmonės apsisprendžia, pakeisti nuomonę yra labai sunku.“
T. Janeliūnas: artėja visos politinės eros pabaiga
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas socialiniame tinkle dėstė mintis, kad tokie JAV rinkimų rezultatai bei kiti įvykiai gali būti signalas, jog matysime liberalios prekybos ir demokratijos plėtros pabaigą.
„Brexit, D. Trumpas ir dar daugybė kitų požymių rodo, kad artėja visos politinės eros pabaiga. Arba bent jau sukrėtimas. Eros, kuri realiai prasidėjo po II-ojo pasaulinio karo ir buvo pavadinta liberalios prekybos ir demokratijos plėtra. Didžiausias šio liberalizmo, paremto ekonominėmis ir pilietinėmis laisvėmis, spurtas įvyko 1990-aisiais, kuomet jis nušlavė Sovietų sąjungą ir apglėbė didelę dalį Rytų ir Vidurio Europos. Viskas atrodė taip nuostabu - pasaulis globalizuojasi, laisva prekyba tampa neabejotinu gėriu, viena po kitos sėmingai baigiasi Pasaulio Prekybos organizacijos derybos, Europos bendrijos tampa ES, ekonominis bendradarbiavimas pereina į vis aukštesnį lygį (euras, bankinės sąjungos ir t.t.), dar viena demokratizacijos banga pasaulyje, demokratijos plėtra vyksta net ir po „pareigos ginti“ vėliavomis ir t.t.
Bet pastaruoju metu (gal jau beveik dešimtmetį) liberalizmo, bendradarbiavimo ir laisvos prekybos entuziazmas ėmė išsikvėpti. Jau po 2008-2009 krizės buvo ženklų, kad didžiosios ekonomikos gelbėjasi savaip ir kas sau. Tarptautinės derybos dėl laisvos prekybos, nors ir vis dar suprantamos kaip gėris, vis labiau sulaukia nepasitenkinimo ir trukdžių. Kištis į kitų šalių demokratizavimą beveik niekas nebenori. O ir šiaip demokratija traukiasi - nuo Rusijos, Turkijos net iki Lenkijos (taip, ten vis dar demokratija, bet keliais žingsneliais toliau nuo liberalizmo, žmogaus teisių ir kitos nuomonės gerbimo). Bendradarbiavimo ir optimistinio liberalizmo, laisvos prekybos, žmonių judėjimo laisvių optimizmas beveik baigia išsisklaidyti“, - teigė T. Janeliūnas.
Pasak jo, visų gali laukti chaotiškas ir sunkus laikas: „Brexit ir Trumpas - aiškūs ženklai, kad net svarbiausios Vakarų demokratinio liberalizmo šalys pavargo nuo liberalizmo ir jo rezultatų. Šie du rezultatai galbūt ir nesugriaus iškart visos tarptautinės sistemos, bet jai tikrai nepadės vystytis tokiu pat pozityviu greičiu, kaip anksčiau. Trumpas nepadės nei TTIP, nei TPP. Jei JAV, buvusi visos liberalios prekybos sistemos varomąja jėga, nuspręs sustoti, sistema sustos taip pat. Valstybių didesnis užsisklendimas savyje (nuo bandymų stabdyti migrantų srautus iki nenoro nuolaidžiauti "free rideriams") tikrai neskatins didesnio bendradarbiavimo. Bus tik priešingai. O bendradarbiavimas veikia tik tol, kol juo tiki didžioji dalis jo dalyvių. Tikėjimo tuo vis mažiau.
Todėl greičiausiai matysime liberalios prekybos ir demokratijos plėtros pabaigą.
Žinoma, pasaulis dėl to nesustos. Ir bus sukurta kažkas naujo. Bet globalūs sisteminiai pokyčiai labai retai būna sklandūs ir lengvi. Todėl bent jau pereinamasis laikotarpis bus sunkus, chaotiškas ir gal net konfliktiškas.“
Sociologas: D. Trumpo rinkėjai buvo aktyvesni
Sociologas Vladas Gaidys DELFI teigė, kad greičiausiai D. Trumpo rinkėjai buvo labiau mobilizuoti ir aktyvesni, todėl apklausos ir nebuvo visiškai tikslios. Pasak sociologo, panašus fenomenas gyvuoja ir Lietuvoje, kai pavyzdžiui, konservatorių partija, apklausose dažnai gauna mažiau balsų, nei per rinkimus, nes jų rinkėjai yra aktyvesni nei kitų.
„Sunku tiksliai spręsti, bet manau, kad yra tas reiškinys, kai rinkėjas rinkėjui nelygus: vienas būna aktyvus, kitas pasyvesnis. Pavyzdžiui, ir Lietuvoje pora partijų turi aktyvius rinkėjus: Tėvynės sąjunga, Lenkų rinkimų akcija. Jiems faktiškai reikėtų pridėti procentų apklausose, nes kiti rinkėjai neateis, o šitie tikrai ateis. Čia galėjo irgi būti panašiai. Be to, matyt, D. Trumpo rinkėjai yra agresyvesni, yra pykčio dozė, kerštas elitui. Šis rinkiminis kuras neblogai veikia.
Apklausų metu, kaip tas pasireiškia? Apklausia ir tuos ir tuos, bet vieni daugiau atėjo, kiti mažiau atėjo ir tiek. Ypač populistinis aktyvumas yra galingas, dabar tokių reiškinių vis daugėja, yra ir Europoje“, - kalbėjo V. Gaidys.
L. Kasčiūnas: ne visi norėjo prisipažinti, kad balsuos už D. Trumpą
Politologas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas svarstė, kad apklausos galėjo rodyti netiesą ir dėl to, kad ne visi rinkėjai norėjo prisipažinti, kad balsuos už D. Trumpą.
„Nė viena rimta apklausa nieko nerodė D. Trumpui, dabar turės aiškintis politologai ir sociologai, kodėl taip įvyko. Tačiau galima iškelti kelias prielaidas, kodėl taip įvyko. Visų pirma H. Clinton buvo pažeidžiama ir silpna kandidatė, jeigu demokratai būtų pasirinkę kažką solidesnio, galbūt būtų ir kitaip. Ji turėjo rimtą problemą, nes ji buvo nemėgiama, be to, tas pažeidžiamumas su visais elektroniniais paštais ir t.t.
Kitas dalykas, galėjo būti taip, kad dalis žmonių nesakė, kad jie yra už D. Trumpą. Žmonės kartais nenori pasisakyti, kad jie remia ekscentriškesnį kandidatą. Tas D. Trumpo kalbėjimas apie tyliąją daugumą, kuri nesireiškia, tikriausiai buvo teisingas“, - kalbėjo L. Kasčiūnas.
