Kaip šalies poilsiui Lietuvos reputacijos indeksas kiek mažesnis už Estijos (pastarosios – 46), tačiau aukštesnis už Latvijos (šios šalies – 39). Geriausiai šiuo aspektu Lietuvą vertino apklausti verslo turistai – verslo tikslais kuriam laikui atvykę asmenys.
Lietuvą kaip šalį poilsiui žymiai geriau nei poilsio turistai iš Vakarų Europos vertina turistai iš postsovietinių šalių.
Prasčiausius vertinimus šiuo aspektu Lietuvai suteikė turistai iš Prancūzijos (33), Austrijos (37) ir Nyderlandų (37).
Geriausius – turistai iš Rusijos (72) ir Estijos (70).
Remiantis tyrimu, Lietuvoje apsilankiusių poilsio turistų vertinimu, Lietuva šalis poilsiui užsitarnavo palyginti gerą reputaciją: ypač teigiamai vertinta lankytinų vietų gausa, žmonių svetingumas ir paslaugumas, istorinio Vilniaus patrauklumas.
Šiuos respondentus patraukė ir Lietuvoje puoselėjamos tradicijos, kultūra.
Tuo tarpu, tyrimo duomenimis, šalyje nesilankiusių užsieniečių nuomonė apie šalies reputaciją yra prastesnė nei tų, kurie jau čia apsilankė.
Šalyje nesilankiusių užsieniečių nuomone ir jų turima informacija, Lietuva nepatraukli nei verslo, nei turizmo požiūriu.
E. Bražėno teigimu, tokia išvada yra ir guodžianti: apsilankiusieji Lietuvoje teigia radę daugiau nei tikėjosi.
Patys Lietuvos gyventojai savo šalies, patrauklios turizmui ir verslui, reputaciją vertina žemai, net prasčiau nei Lietuvoje apsilankę ar nuolat gyvenantys užsieniečiai. Gyventojai pripažįsta, kad informacijos apie šalį pateikiama mažai, nors tai ir svarbu.
Apklaustų šalies gyventojų nuomone, Lietuvos kaip šalies verslui reputacija yra prasta, lietuviai mano, kad Estijoje verslo aplinka žymiai geresnė.
„Malonu tai, kad į Lietuvą atvykę verslininkai mano, kad Lietuvos verslo aplinka žymiai geresnė nei Latvijos. Tačiau ji šiek tiek nusileidžia Estijos", - kalbėjo E. Bražėnas.
Apibrėždamas Lietuvos, kaip šalies verslui ir poilsiui, reputaciją, verslo aplinkos aspektu, E. Bražėnas ją pavadino „nykiu vaizdu".
Visi įvertinti veiksniai – sparčiai auganti ekonomika, augimo stabilumas, vienodos sąlygos verslui ES ribose, verslui palanki ir patraukli mokesčių sistema, rinkos palankumas naujoms idėjoms įgyvendinti – esą daro milžinišką įtaką Lietuvos reputacijai ir kaip šalies verslui, ir kai šalies poilsiui.
Šie rodikliai visų interesų grupių buvo įvertinti prastai, tik ekonomikos augimas – vidutiniškai.
„Visa kita yra blogai. Dar blogiau tai, kad šiuo metu Estija yra įgijusi ryškų konkurencinį pranašumą, pranešdama šiuos dalykus apie save.
Lietuvos reputacijos tyrimas atliktas Lietuvos turizmo fondo užsakymu. Tyrimo išvados taps pagrindu kuriant Lietuvos verslo ir turizmo ženklą.
Šių metų gegužės – birželio mėnesiais vykdytos apklausos metu buvo pateikti klausimai septynių tikslinių respondentų grupių atstovams: Lietuvoje poilsiaujantiems turistams ir verslo turistams, nuolat šalyje gyvenantiems užsienio piliečiams, dviejų didmiesčių – Oslo ir Berlyno – gyventojams, užsienio turizmo agentūroms bei Lietuvos gyventojams.
Iš viso apklaustas 2 661 respondentas.
Vilnius reputacijos negadina, bet nusileidžia Rygai ir Talinui
Veiksnius, darančius įtaką reputacijai, pasak E. Bražėno, galima suskirstyti į aštuonias grupes: į susijusius su sostine, su šalies gyventojais, su informacijos apie šalį sklaida užsienio ir vidaus žiniasklaidos priemonėse, su tautos tradicijomis, kultūra ir istorija, su Lietuvos gamta, su pramogomis šalyje, bendrai su turizmo aplinka ir sąlygomis verslui.
Kalbant apie sostinę – Vilnių – kaip istorinį bei kultūrinį centrą, pasižymintį įspūdingu senamiesčiu ir didele architektūros stilių įvairove, visos apklaustos interesų grupės Vilnių įvertino labai gerai.
„Tačiau atkreipkime dėmesį, kad šie veiksniai neturi įtakos Lietuvos reputacijai. Tai reiškia, kad žmonės, atvykę į bet kurią šalį, tikisi, kad sostinė bus tam tikras kultūrinis, istorinis centras, kad jie turės, ką ten pamatyti. Tai – absoliuti norma ir visų turistų, poilsio ar verslo tikslais, išankstinė nuostata", - pažymėjo E. Bražėnas.
Pasak jo, įtaką reputacijai šie veiksniai padarytų, jei Vilniuje žmonės nepasijustų kaip istoriniame ir kultūriniame centre. Tuomet įtaka būtų neigiama.
„Vadinasi, Vilnius vertinamas gerai, jis negadina Lietuvos reputacijos. Tačiau tai neturi būti ašis kuriant naują Lietuvos verslo ir turizmo prekės ženklą arba apskritai Lietuvos ženklą", - aiškino E. Bražėnas.
Daug svarbesnis veiksnys – pramogų vertinimas – atsidūręs prastesnėje padėtyje. „Ypač gaila, kad poilsio turistai Lietuvoje pasigenda pramogų", - teigė „TNS Gallup" rinkodaros direktorius.
Tad, nors Vilnius vertinamas neblogai, beveik visos interesų grupės Latvijos sostinę Rygą ir Estijos Taliną įvertino dar geriau.
„Turėti tokį miestą yra būtina sąlyga, siekiant išlikti konkurencingais. O investicijos į pramogas turi būti vienas prioritetų, norint pritraukti tiek poilsio, tiek verslo turistų", - kalbėjo E. Bražėnas.
Lietuviai nemano, kad tautiečiai šilti ir linkę bendrauti
Apklaustieji labai noriai kalbėjo apie Lietuvos žmones, o su žmonėmis susiję veiksniai, anot E. Bražėno, ypatingai svarbūs šalies reputacijai.
„Vienas įdomus faktas: mes patys save vertiname prasčiau, nei mus vertina kiti. Lietuvos žmonės nemano, kad mūsų tautiečiai yra šilti, draugiški, linkę bendrauti. To neturėtų būti, nes čia atvažiavusieji mato visai kitą paveikslą", - kalbėjo rinkodaros direktorius.
Tyrimo duomenimis, į šalį atvykę užsieniečiai nemato ir nežino garsių Lietuvos žmonių, nors jais didžiuojasi patys lietuviai. Tad esą yra svarbu remti žinomus Lietuvos meno, kultūros ir sporto veikėjus.
„Mūsų darbo grupėje kilo įdomi diskusija, dėl garsių žmonių skatinimo. Ar mūsų grįžusią krepšinio rinktinę turėtume nešioti ant laurų ar peikti? Atkreipkite dėmesį, kad šis veiksnys yra motyvacinis – labai svarbus Lietuvos reputacijai", - aiškino E. Bražėnas.
Nagrinėjant, kaip vertinami Lietuvos žmonės kaip darbuotojai, ir Lietuvos gyventojai, ir verslo turistai juos vertino vidutiniškai, o šalyje reziduojantys užsieniečiai - dar prasčiau.
„Jeigu aš dirbsiu Lietuvoje, noriu žinoti, ar lietuviai yra darbštūs, siekiantys ir trokštantys žinių bei tobulėjimo žmonės. Šiuo aspektu mes dar galime įgyti konkurencinį pranašumą prieš Estiją ir Latviją. Šių šalių darbuotojai vertinami lygiai taip pat vidutiniškai", - teigė E. Bražėnas.
Tad, anot jo, ta šalis, kuri pirma sugebės pristatyti save, kaip darbščią ir į naujoves linkusią tautą, gali įgyti svarbų pranašumą pritraukiant užsienio investicijas.
Vertindama ir aptarnavimo – aptarnaujančių darbuotojų darbo – kokybę turizmo aplinkos aspektu, nė viena interesų grupė jos neįvertino geriau nei vidutiniškai.
„Manau, viena priežasčių yra ir daug diskutuotos migracijos problemos. Neturime žmonių, aptarnavimo sektoriuje jie neparuošti, darbuotojai nėra lojalūs savo darbovietei. Bendraujant su didžiausių telekomunikacijų bendrovių, finansų sektoriaus, viešojo maitinimo įstaigų vadovais, jie visada akcentuoja šią problemą", - pasakojo E. Bražėnas.
